Zacharijus Niemčevskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zacharijus Niemčevskis
lenk. Zachary Niemczewski
Gimė 1766 m.
netoli Žemaičių Naumiesčio, Vainute, Abiejų Tautų Respublika
Mirė 1820 m. gruodžio 10 d. (~54 metai)
Vilnius, Rusijos imperija
Palaidotas (-a) Bernardinų kapinės
Veikla Vilniaus universiteto taikomosios matematikos profesorius
Išsilavinimas Kražių gimnazija
Alma mater Vilniaus universitetas

Zacharijus Niemčevskis (lenk. Zachary Niemczewski, slapyvardis Kielus, 1766 m. netoli Žemaičių Naumiesčio, Vainutas, Abiejų Tautų Respublika – 1820 m. Vilnius, Rusijos imperija) – Vilniaus universiteto taikomosios matematikos profesorius.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zacharijus Niemčevskis gimė 1766 m. Šilutės raj., netoli Žemaičių Naumiesčio, Vainute. Baigė Kražių gimnaziją. Dirbo kelis metus mokytoju Gardine.[1]

Įstojo į Vilniaus universitetą. Buvo Pranciškaus Norvaišos mokinys. 1794 m. gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.[2][3]

1797 m. Zacharijus Niemčevskis paskirtas Vilniaus universiteto taikomosios matematikos viceprofesoriumi.[3]

1802-1807 m. tobulinosi Paryžiuje, Italijoje, Šveicarijoje. Parašė apie Lietuvą ir lietuvių kalbą prancūzų geografo Konrado Malto Bruno knygai du skyrius. Pabrėžė lietuvių kalbos svarbą istorijos mokslui. Vėliau pritarė minčiai leisti lietuvių kalbos vadovėlius gimnazijoms. Zacharijus Niemčevskis mokėjo lietuvių, lenkų, lotynų, prancūzų, italų kalbas.[2][3][4][5]

Grįžęs į Lietuvą Z.Niemčevskis toliau dirbo Vilniaus universitete, kur dėstė matematinę analizę. 1810 m. išrinktas taikomosios matematikos profesorium.[2][5][6]

1817 m.-1820 m. Zacharijus Niemčevskis buvo universiteto Matematikos fakulteto dekanu. Matematiką dėstė iki pat mirties.[1][2] Jo mokiniais buvo Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, Ignas Domeika.[5] Buvo masonų ložės „Uolusis lietuvis” ir Šubravcų draugijos narys.[4]

Savo straipsnius publikavo žurnale „Dziennik wilenski”, parengė prancūzų trijų matematikos vadovėlių vertimus, iš kurių išleistas Silvestro Fransua Lakrua „Integralinio ir diferencinio skaičiavimo pradmenys”.[3]

Zacharijus Niemčevskis mirė 1820 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Testamentu paskyrė 5349 rublius Kražių gimnazijos stipendijai įsteigti.[1][5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
  4. 4,0 4,1 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810-2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.
  6. Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.