Zabarjė (Motaras)

Koordinatės: 54°40′38″š. pl. 21°05′04″r. ilg. / 54.6771°š. pl. 21.08457°r. ilg. / 54.6771; 21.08457 (Zabarjė (Motaras))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zabarjė
rus. Забарье
liet. Motaras
vok. Moterau
Zabarjė
Zabarjė
54°40′38″š. pl. 21°05′04″r. ilg. / 54.6771°š. pl. 21.08457°r. ilg. / 54.6771; 21.08457 (Zabarjė (Motaras))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Gvardeisko rajonas
Įkūrimo data 1312
Pašto kodas 238210
Tel. kodas (+7) 40159
Tinklalapis славинск.рф

Zabarjė (liet. Motaras, vok. Moterau, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Забарье) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2005 m. Slavinsko kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Mōtars prūsiškos kilmės. 1312 m. minimi Moter.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities kaimas.[4] 19472005 m. Borskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Vėluvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Borskojės apylinkė
Gvardeisko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Slavinsko kaimo gyvenvietė
Gvardeisko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m.[6] 1939 m.
252 369 399


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]