Wolfgang P. Schmid
| Wolfgang P. Schmid | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1929 m. spalio 25 d. Berlynas,  Vokietija
|
| Mirė | 2010 m. spalio 22 d. (80 metų) Frydlandas, Vokietija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Organizacijos | Getingeno universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Tiubingeno universitetas |
Volfgangas Paulas Šmidas (vok. Wolfgang Paul Schmid, 1929 m. spalio 25 d. Berlynas, Vokietija – 2010 m. spalio 22 d. Frydlandas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas, Mainco mokslo ir literatūros akademijos akademikas (1966), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994), Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (1994).[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžioje V. Šmidas Berlyno–Cėlendorfo Bažnytinėje aukštojoje mokykloje studijavo protestantų teologiją, vėliau perėjo mokytis į Tiubingeno universitetą, kur pas H. Krahę studijavo indoeuropiečių kalbotyrą. 1955 m., vadovaujamas H. Krahės, gavo daktaro laipsnį apgynęs disertaciją apie indoiranėnų verbalinę sistemą, už šią disertaciją Filosofijos fakultetas jam skyrė premiją.
1961 m. Tiubingene baltų ir indoeuropiečių veiksmažodžio tema (publikuota 1963 m.) išėjęs habilitaciją, 1964 m. V. Šmidas tapo Insbruko universiteto profesoriumi. Jau 1965 m. ėmė vadovauti Getingeno Jurgio Augusto universiteto Indoeuropeistikos katedrai, pakeitęs šias pareigas ėjusį V. Krauzę, čia V. Šmidas dirbo iki pensijos (1998). Šiame universitete dėstė ir lietuvių kalbą.[1] 1969 m. jis atsisakė 1968 m. gauto paskyrimo į Viurcburgo universitetą.
Nuo 1966 m. V. Šmidas buvo tikrasis Mainco mokslo ir literatūros akademijos narys, čia jis keletą kartų (pirmą sykį 1977 m.) buvo išrinktas humanitarinių ir socialinių mokslų klasės viceprezidentu. 1988 m. tapo Leipcigo Saksonijos mokslų akademijos nariu korepondentu, o 1993 m. – Krokuvos Lenkijos mokslų akademijos tikruoju užsienio nariu. 2000 m. Vilniaus universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.
Pagrindinė jo tyrimų sritis buvo baltų kalbos (baltų kalbas laikė svarbiu indoeuropiečių kalbų tyrimo šaltiniu),[2] onomastikos studijos, ypač vietovardžiai ir vandenvardžiai, indoeuropeistikos klausimai ir įvairios bendrõsios kalbotyros kategorizavimo problemos. Jis buvo serijos „Hydronymia Germaniae“ (1962–2006) ir „Hydronymia Europaea“ (nuo 1985 m.) redaktorius, taip pat redagavo tradicinį žurnalą „Indo-European Research“, pradžioje (1962–1965) drauge su H. Krahe, vėliau iki 1996 m. buvo vienintelis šio žurnalo redaktorius, o nuo 1997 m. iki mirties jį redagavo su E. Egersu. Parašė knygą „Baltų ir indoeuropiečių veiksmažodžio studijos“ (1963), publikavo straipsnių apie S. Grunau kronikoje rastą maldos „Tėve mūsų“ tekstą, Z. Zinkevičiaus paskelbtą lenkų–jotvingių žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“ ir kitų. Redagavo ir parašė komentarus veikalui „Kuršių nerijos kalba: Vieno mirštančio dialekto istorinės kalbotyros ir instrumentinės fonetikos studijos“ (1985–1995).[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Teresė Paulauskytė (redaktorė) (2019-01-03, red. 2021-01-12). „Wolfgang P. Schmid“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-01-28.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Ondřej Šefčík, Václav Blažek (2011). Wolfgang P. Schmid (*25.10.1929, Berlin; †22.10.2010, Friedland). 59, Nr. 1-2. pp. 270–286. ISSN 1803-7410. Nuoroda tikrinta 2022-01-28.