Partenonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Partenono vakarinis fasadas
Šiaurinė pusė

Partenonas (senovės graikų kalba: Παρθενών) – šventykla miesto deivei Atėnei, pastatyta V a. pr. m. e. Atėnų akropolyje. Šventykla pastatyta kaip padėka deivei už atėniečių ir graikų išgelbėjimą per paskutinį karą su persais. Vėliau pastate buvo ir Delo sąjungos iždas. Partenonas yra žymiausias iš išlikusių Senovės Graikijos pastatų, plačiai laikomas Dorėninio orderio raidos kulminacija. Partenonas yra vienas didžiausių pasaulio kultūrinių paminklų.

Partenonas pakeitė senesnę Atėnės šventyklą, vadinamąjį Senąjį Partenoną, kuris buvo sugriautas persams užėmus Atėnus 480 m. pr. m. e. VI a. šventykla tapo bažnyčia, skirta Mergelei Marijai. Valdant Osmanams tapo mečete, kuri karo su Venecija metu tapo amunicijos sandėliu. 1687 m. šventykla buvo sugriauta į ją pataikius sviediniui. Didelė statinio apdailos dalis 1807 m. lordo Elgin buvo išvežta į Londoną. Ginčai dėl šių vertybių grąžinimo tebevyksta iki šiol.

Senasis Partenonas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji Atėnės šventyklos statyba dabartinio Partenono vietoje pradėta netrukus po Maratono mūšio. Tuo tikslu Akropolio viršūnėje buvo padaryta plati aikštelė. Apie Senąjį Partenoną žinome iš Herodoto[1]. Jo pamatus tarp 1885 ir 1890 m. archeologiškai ištyrė Wilhelm Dörpfeld.[2] Senuoju Partenonu vadinama šventykla greičiausiai nebuvo užbaigta, kai 480 m. pr. m. e. persai užėmė Atėnus ir sugriovė Akropolio pastatus. Kita vertus, yra teoriją, kad Senasis Partenonas pradėtas projektuoti ir statyti jau po persų užpuolimo.[3] Jei statinys buvo sugriautas 480 m. pr. m. e., lieka neaišku kodėl atėniečiai 30 metų nepradėjo atstatymo darbų. Tai paaiškinama Paltėjos priesaika, kuri draudė graikams atstatyti persų sugriautas šventyklas. Nuo šios priesaikos atėniečiai buvo atleisti tik Kaliaso taika 450 m. pr. m. e.[4] Nevisiškai profesionaliai atlikti XIX a. kasinėjimai į šį klausimą neatsako. Didžioji dauguma Partenono tyrinėtojų mano, kad Senasis Partenonas buvo pastatytas po Maratono mūšio.[5]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Herodotas, Istorija 8, 35
  2. Wilhelm Dörpfeld: Der ältere Parthenon. In: Mitteilungen des Deutschen Archäologischen Instituts Abteilung Athen. Bd 17, 1892, S. 158–189; Wilhelm Dörpfeld: Die Zeit des älteren Parthenon. In: Mitteilungen des Deutschen Archäologischen Instituts Abteilung Athen. Bd 27, 1902, S. 379–416
  3. Gottfried Gruben: Die Tempel der Griechen. 5. Auflage. Hirmer, München 2001, S. 162, ISBN 3-7774-8460-1; P. Kavvadis, G. Kawerau: Die Ausgabung der Acropolis vom Jahre 1885 bis zum Jahre 1890. 1906.
  4. P. Siewert: Der Eid von Plataia. München 1972, S. 98–102.
  5. Gottfried Gruben: Die Tempel der Griechen. 5. Auflage. Hirmer, München 2001, S. 162, ISBN 3-7774-8460-1. Zur Diskussion siehe auch: William Bell Dinsmoor: The Date of the Older Parthenon. In: American Journal of Archaeology. Bd. 38, 1934, S. 408–48; Wilhelm Dörpfeld: Parthenon I, II, III. In: American Journal of Archaeology. Bd. 39, 1935, S. 497–507; William Bell Dinsmoor in: American Journal of Archaeology. Bd. 39, 1935, S. 508–509

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Partenonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Partenonas