Vytautas Rimkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Rimkevičius
Gimė: 1930 m. gruodžio 26 d.
Ramoniškiai, Kidulių valsčius
Mirė: 1991 m. sausio 20 d. (60 metų)
Vilnius
Veikla: prozininkas, dramaturgas
Alma mater: 1954 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Vytautas Rimkevičius (1930 m. gruodžio 26 d. Ramoniškiuose, Kidulių valsčius – 1991 m. sausio 20 d. Vilniuje) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1932 m. su tėvais gyveno Girėnų kaime. Mokėsi Šakių gimnazijoje. 19531959 m. dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 1956 m. baigė Centrinę komjaunimo mokyklą (žurnalistikos skyrių). 1959–1961 m. dirbo žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. 19621967 m. Lietuvos kino studijos scenarijų skyriaus redaktorius. Nuo 1976 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos narys. [1]

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Rimkevičius buvo vienas produktyviausių lietuvių novelistų, kas antri-treti metai leidęs stambius apsakymų ir novelių rinkinius. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1953 metais. Pirmosios apybraižos, apsakymai spaudoje pasirodė 1955 metais.

Romane „Studentai“ (1957 m.) vaizdavo besimokančio jaunimo buitį, remdamasis socrealizmo programa svarstė moralinius, idėjinius konfliktus. Populiarioje dramoje „Vandens lelija“ (1959 m.) su romantiška patetika poetizavo komjaunimo aktyvistų-gimnazistų kovą prieš negatyviai piešiamus partizanus. Schemiškai plėtojama pokario tematika, sovietinės valdžios aukštinimo tendencija ryški ir kituose kūriniuose. Vėlesnėje kūryboje sprendė psichologines, etines ir buitines kasdienybės kolizijas.

Apsakymų bei novelių rinkiniuose varijuojamos kaimiečių ir miestiečių gyvenimo temos yra grindžiamos empiriška patirtimi, kuo nors išsiskiriančių personažų likimais ar psichologiniais portretais. Sukolektyvinto Lietuvos kaimo kasdienybė, buitis, darbas ir pramogos, neretai su komiškai išrutuliotais konfliktais, atskleidžiami rinkiniuose „Kaimo kronikos“ (1967 m.), „Girėnai“ (1971 m.), „27 išpažintys“ (1975 m.), „Ilgųjų šešėlių ramybė“ (1978 m.).

Kitą apsakymų grupę sudaro miesto istorijos ir dabarties vaizdai (rinkiniai „Nuosavas velnias“, 1970 m.; „Miesto novelės“, 1973 m.; „Vilniaus novelės“, 1981 m.; „Moterys ir vyrai“, 1983 m.; „Namai“, 1985 m.). Šiuose apsakymuose vyrauja inteligentų, menininkų, „originalių“ asmenybių portretai ir likimai, lyginant su kaimo tematikos kūriniais, čia daugiau dramatizmo, etinių sankirtų.

Dramos kūriniams („Ratas“, 1964 m.; „Girių kirtėjai“, 1970 m.; „Paskolinkit ašarų“, past. 1969 m., išsp. 1983 m.; „Ėjimas į Santa Krusą“, past. 1980 m.) būdinga emocingi tikroviški konfliktai, priešpriešomis grupuojami veikėjai, retsykiais iškylantys grotesko poetikos elementai. [2][3]

Parašė scenarijus vaidybiniams ir dokumentiniams filmams:

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Studentai: romanas. – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1957. – 335 p.: iliustr.
  • Ratas: pjesė. – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1964. – 114 p.
  • Kaimo kronikos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 351 p.: iliustr.
  • Girių kirtėjai: 3-jų veiksmų pjesė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 85 p.
  • Nuosavas velnias. – Vilnius: Vaga, 1970. – 349 p.
  • Girėnai: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 276 p.
  • Miesto novelės. – Vilnius: Vaga, 1973. – 275 p.
  • Плывущая земля: рассказы. – Vilnius: Vaga, 1973. – 388 p.: iliustr.
  • 27 išpažintys: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 283 p.
  • Ilgųjų šešėlių ramybė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1978. – 260 p.
  • Girėnai: apsakymų rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1980. – 526 p.
  • Vilniaus novelės. – Vilnius: Vaga, 1981. – 382 p.
  • Гиренай: рассказы. – Москва: Сов. писатель, 1981. – 279 p.
  • Moterys ir vyrai: novelės. – Vilnius: Vaga, 1983. – 388 p.
  • Pjesės. – Vilnius: Vaga, 1983. – 356 p.
  • Namai: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1985. – 318 p.
  • Studentai; Pjesės: romanas: pjesės. – Vilnius: Vaga, 1987. – 570 p.
  • Mažasis princas ir papa Antuanas: apysaka / iliustr. Jūratė Stauskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 102 p.: iliustr.
  • Girėnai: novelės. – Vilnius: Vaga, 1989. – 491 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1980 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.sakiai.rvb.lt/lt/krastotyra/122-vytautas-rimkevicius
  2. http://studijos.info/biblioteka/ziureti/rimkevicius-vytautas-52511.html
  3. Vytautas Rimkevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 550-551 psl.
  4. Lietuvos kinematografininkai / Laimonas Tapinas. – Vilnius: Mintis, 1986. – 94 p.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Rimkevičius: bibliografija / Danutė Sipavičiūtė, Regina Varnienė. – Vilnius: Baltijos kopija, 2005. – 81 p.: portr. – ISBN 9955-568-23-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

  • [1] – keturios nespausdintos novelės
  • [2] – „Atviroji biblioteka“