Jūratė Stauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūratė Stauskaitė
J. Stauskaitė per 15-ąjį savo įkurtos mokyklos gimtadienį
Gimė 1947 m. kovo 7 d. (77 metai)
Kaunas
Sutuoktinis (-ė) Rimas Bičiūnas,
Tomas Sakalauskas
Vaikai Monika Bičiūnaitė
Veikla grafikė
Alma mater 1971 m. LSSR dailės institutas

Jūratė Stauskaitė (g. 1947 m. kovo 7 d. Kaune) – Lietuvos grafikė.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užaugo Šančiuose, 19551965 m. mokėsi Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1965–1971 m. studijavo LSSR dailės institute, įgijo grafikės specialybę.

19701973 m. Respublikinių profesinių sąjungų meno saviveiklos namų dailės pažinimo vyr. metodininkė. 1973–1975 m. Kauno lėlių teatro vyr. dailininkė. 1977–1983 m. TV laidos „Mano pasaulis“ kūrėja ir vedėja. 1991 m. įsteigė privačią ugdymo įstaigą – Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklą. 2003 m. VšĮ „Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija“ įkūrėja ir direktorė.[1][2] 2011 m. Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.[3]

Ištekėjusi. Vyras rašytojas Tomas Sakalauskas. Jos ir pirmojo vyro dailininko Rimo Bičiūno dukra – aktorė Monika Bičiūnaitė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbuose vyrauja moterų-paukščių tematika: vaizduojamos būtybės, turinčios moters kūną, paukščio galvą ir sparnus. Figūros laisvos, užfiksuotos judesyje. Darbai labai ekspresionistiški, kas nėra labai būdinga grafikos atstovams. Vyrauja linijų ir dėmių motyvai, darbuose gausu simbolių.

Nuo 1971 m. dalyvauja parodose. Surengė virš 20 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūrinių yra įsigiję žinomi Lietuvos ir pasaulio muziejai (Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Čiurlionio muziejus (Kaunas), Modernaus meno muziejus Ludwiks Museum (Kelnas, Vokietija), Nacionalinė galerija Prahoje (Čekija), Modernaus meno muziejus Naujajame Orleane (JAV), Viešoji Niujorko biblioteka (JAV), Modernaus meno muziejus Niujorke (JAV)).

Rašo eseistikos, dailės kritikos straipsnius, bendradarbiauja radijo ir televizijos laidose. Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Meno pažinimas: mokytojas – mokinys: vadovėlis / Jūratė Stauskaitė, Elona Lubytė, Nijolė Nevčesauskienė. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2002. – 2 d.: iliustr.
  • 13 × 13: trylika klausimų trylikai vyrų. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 175 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-423-6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]