Vytautas Jonas Germanavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vytautas Jonas Germanavičius
Vytautas Germanavičius - režisierius.JPG
V. Germanavičius 2013 m.
Gimė 1960 m. gruodžio 17 d.
Kaunas
Mirė 2013 m. kovo 27 d. (52 metai)
Viešintėlės Anykščių raj.
Sutuoktinis (-ė) Galina Germanavičienė
Vaikai Daumantas
Veikla teatro režisierius, kultūros organizatorius
Alma mater Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetas

Vytautas Jonas Germanavičius (1960 m. gruodžio 17 d. Kaune2013 m. kovo 27 d. Viešintėlėse Anykščių raj.) – klojimo teatro režisierius, aktorius, kultūros organizatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19671978 m. mokėsi Kauno „Aušros“ vidurinėje mokykloje. 19791984 m. studijavo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete režisūrą. Nuo 1984 m. V. Germanavičius gyveno ir dirbo Viešintose (Anykščių raj.), buvo Viešintų kultūros namų direktorius, nuo 1987 m. – jo įkurto Viešintų klojimo teatro vadovas ir režisierius. Apie dešimtmetį jis dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoju ir režisieriumi.

Mirė apsinuodijęs smalkėmis 2013 m. kovo 27 d. savo namuose Viešintėlėse. Kartu rasta negyva ir sutuoktinė Galina.[1] Pora užaugino sūnų Daumantą (1985–2013), kuris savo noru pasitraukė iš gyvenimo, po tėvų žūties praėjus pusantro mėnesio.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Germanavičius buvo pirmojo Anykščių krašte klojimo teatrų festivalio – IV Lietuvos klojimo teatrų krivūlės Griežionėlių kaime (Anykščių r.) iniciatorius ir rengėjas (1991 m.). Su Viešintų klojimo teatru rengė gastroles po Lietuvą, nuolat dalyvavo mėgėjų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje. Svarbiausi pastatymai klojimo teatre:

  • 1989 m. – L. Didžiulienės-Žmonos „Paskubėjo“ (atnaujintas ir vaidinamas iki šiol)
  • 1991 m. – L. Didžiulienės-Žmonos „Vakaruškos“
  • 1993 m. – Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“
  • 1995 m. – Žemaitės „Stebuklingas daktaras“
  • 1996 m. – J. Blizinskio „Žentas iškilmei“
  • 1997 m. – A. Kazakevičienės „Senovės aidai“
  • 1999 m. – Vaižganto „Žemės ir moteris“
  • 2002 m. – M. Vaitulionienės „Praeitin sugrįžus“
  • 2003 m. – Stasio Žemaičio „Jaunikis iš Kauno“
  • 2006 m. – S. Žemaičio „Rickus – garsus Lietuvos plėšikas“ (vaidinamas iki šiol)
  • 2007 m. – Stasio Kapnio „Pelės ir plutelė“ (vaidinamas iki šiol).
  • 2010 m. – Wladyslavo Koziebrodskio, Kazimiero Būgos ir Mykolo Palionio „Dėdė atvažiavo“
  • 2012 m. – Marijos Alytienės „Kurčias žentas“

Pagal jo pastatytus spektaklius Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Vakaruškos“ ir Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“ buvo sukurti Lietuvos televizijos videofilmai, o A. Kazakevičienės pjesės „Senovės aidai“ pastatymą įrašė Lietuvos radijas.

V. Germanavičius taip pat ir pats vaidino klojimo teatre, be to, dalyvavo įvairiuose Anykščių rajono kultūrinės veiklos projektuose: statė kalėdinius spektaklius ir pats juose vaidino, su artistų trupe rengė stilizuotus plėšikų išpuolius Aukštaitijos siaurojo geležinkelio keleivių pramogoms bei kitokias viešąsias etnokultūrines atrakcijas.

V. Germanavičius atliko kelis vaidmenis kine:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos kultūros ministerijos Boriso Dauguviečio premija (1994 m.),
  • Gintaro ordinas X tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje Klaipėdoje (1997 m.),
  • Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.).
  • Kaip Viešintų teatro vadovas tapo Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimo „Aukso Paukštė“ laureatu (2012 m.), buvo šio apdovanojimo nominantas (2006 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]