Vytautas Grigaravičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Grigaravičius
Gimė: 1957 m. kovo 6 d. (61 metai)
Alytus
Sutuoktinis(-ė): Jolanta Lukoševičiūtė-Grigaravičienė
Vaikai:

Egidijus, Rolandas

Veikla: policijos komisaras, politinis veikėjas
Alma mater: 1987 m. VRM Minsko aukštoji mokykla, Vilniaus fakultetas

Vytautas Grigaravičius (g. 1957 m. kovo 6 d. Alytuje) – buvęs generalinis policijos komisaras, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą, 1978 m. Kauno specialiąją milicijos mokyklą. Nuo 1978 m. Kauno miesto kriminalinės paieškos nepilnamečių reikalų inspektorius, kriminalinės paieškos inspektorius.

1980 m. grįžo į Alytų. Iki 1984 m. Alytaus apylinkės inspektorius, kriminalinės paieškos inspektorius, vyresnysis inspektorius. 1987 m. baigė Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakultetą (dab. MRU), įgijo teisininko specialybę. Nuo 1990 m. Alytaus miesto ir rajono vidaus reikalų skyriaus viršininkas, policijos komisariato vyresnysis komisaras (įstaigos vadovas). Maskvoje, Vidaus reikalų ministerijos akademijoje, baigė aukštuosius vadovų kursus. Mykolo Romerio universitete studijavo vadybą ir informacines technologijas, įgijo magistro laipsnį.

Nuo 1999 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiasis komisaras, Kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas. 20012008 m. Lietuvos policijos generalinis komisaras. [1][2] Iš valstybės tarnybos pasitraukė po 2007 m. lapkričio 7 d. neblaivaus policininko Sauliaus Pauliko sukeltos avarijos. Nuo 2008 m. saugos paslaugas teikiančios UAB „AS Double Invest“ direktorius. [3] 2015 m. kovo mėn. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose išrinktas Alytaus miesto savivaldybės meru (visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“). [4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]