Vytautas Antanas Dambrava

Vytautas Antanas Dambrava (1920 m. birželio 10 d. Babinavičiuose, Vitebsko sr., Baltarusija – 2016 m. vasario 5 d. JAV) – Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras. Palaidotas Vilkaviškio senosiose kapinėse.

Biografija

1939 m. baigė Utenos valstybinę gimnaziją. 1941 m. birželio 13 d. jo tėvus, tris mažamečius brolius ir seserį rusai ištrėmė į Sibirą. Likęs be šeimos ir namų įsidarbino Lietuvos sveikatos ministerijos gydymo ir profilaktinių įstaigų valdybos sekretoriumi ir Vilniaus 6-osios infekcinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju administracijai. 1942 m. įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą, ją baigė 1944 m. Kartu lankė Vilniaus aukštesniąją vaidybos meno studiją. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1948 m. karo pabėgėlių stovyklos Glasenbache (Austrija) lietuvių ir estų bendruomenių komendantas, kultūros ir švietimo reikalų vedėjas, politinio biuletenio „Dienos žinios“ ir žurnalo „Tėvynėn“, leisto Zalcburge, redaktorius. Įstojo į Insbruko Leopoldo Fransenzo universitetą, 1946 m. teisės mokslų daktaras. 1946–1948 m. studijavo Zalcburgo muzikos akademijoje „Mozarteum“.

1948 m. vasario 9 d. išvyko į JAV. 1949 m. Lietuvių Romos katalikų susivienijimo LRKSA generalinis organizatorius rytinėse JAV valstijose. 1950–1951 m. Čikagos lietuvių dienraščio „Draugas“ korespondentas Jungtinėse Tautose. Tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos veikėjas, 1952–1953 m. generalinis sekretorius, pirmininkas.

1951 m. gegužės 8 d. priimtas į JAV Valstybės departamento tarnybą, radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviškojo skyriaus darbuotojas, vedė nuolatinę radijo skiltį „Antano Aukštaičio pastabos“, kurioje komentavo įvykius pasaulyje. 1951–1986 m. dirbo ir JAV informacijos agentūroje (USIA). 1955–1960 m. Miunchene „Amerikos balso“ specialiosios įvykių tarnybos Europoje viršininkas, 1960–1965 m. programų Lotynų Amerikai direktorius, 1965–1967 m. JAV Jungtinio viešųjų reikalų departamento Saigone (dab. Ho Ši Minas) radijo programų vedėjas, be to, 1966–1967 m. dėstė Saigono universitete. Nuo 1969 m. liepos 27 d. JAV prezidento paskirtas, Senatui pritariant – nuolatinėje karjeros diplomatinėje tarnyboje. 1967–1980 m. JAV ambasadų Pietų Amerikoje viešųjų ryšių direktorius (La Pasas, Monterėjus, Buenos Airės, San Salvadoras, Tegusigalpa), generalinis konsulas (Monterėjus), patarėjas (Buenos Airės, Karakasas), 1974–1977 m. Karakase USIA krašto direktorius. 1983–1992 m. Karakase tarptautinės politikos apžvalgininkas dienraštyje „El Universal“.

1980–1985 m. Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininkas, nuo 1985 m. garbės pirmininkas. 1986–1990 m. Lietuvos diplomatijos šefo asmeninis atstovas ir Lietuvos garbės generalinis konsulas Pietų Amerikoje. Nuo 1986 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys. 1988–1990 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas.

1992–1999 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Venesuelai, 1995–1999 m. Kolumbijai, 1996–1999 m. – Argentinai, nuo 1996 – Brazilijai, 1997–1999 m. – Urugvajui. 1993–1999 m. specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui. 1999–2004 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Ispanijai, nuo 2001 m. – taip pat Marokui ir Andorai. 2004 m. Prezidento atstovas specialiems pavedimams.

Bibliografija

• Kelyje į laisvę, 1995 m.
• Vakar, šiandien ir visuomet, 2000 m.

Įvertinimas

• 1995 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
• 1996 m. suteiktas Utenos garbės piliečio vardas
• 2000 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas

Literatūra

• Širdis – Lietuva: Vytautas Antanas Dambrava diplomatinėje tarnyboje, sud. Vidmantas Valiušaitis. Kaunas, 2000 m.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: Giedrius Čekuolis	Lietuvos ambasadorius Ispanijos Karalystėje 1999 m.–2004 m.	Po to: Mečys Laurinkus