Volupija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Volupija arba Volupta (lot. Volupia, Voluptas) – kūniškų malonumų personifikacija romėnų mitologijoje.[1] Pasak Apulėjaus, Volupija gimusi iš Kupidono ir Psichės sąjungos.[2]

Kaip mini Varonas, prie Via Nova kelio, netoli Romanulos vartų, stovėjo Volupijos šventykla – Sacellum Volupiae.[1][3] Teigiama, kad per Divalijas, deivei Angeronai skirtą šventę, pontifikai aukodavo Volupijos, džiaugsmo ir malonumo deivės, šventykloje. Būta manančių, kad deivė Volupija buvo ta pati Angerona ir galėjo nuvyti visus gyvenimo nemalonumus ir skausmus.[4] Makrobijus nurodo, kad Sacellum Volupiae stovėjusi Angeronos statula.[3]

Teigiama, kad dievavardis Volupia gali būti suprantamas kaip būdvardinės kilmės daiktavardis.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Schmitz, Leonhard (1867), "Volu'pia", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston 
  2. Apuleius, Asinus aureus, 6. 24 ff
  3. 3,0 3,1 3,2 Robert E. Palmer & Robert E. A. Palmer (1970), The Archaic Community of the Romans, Cambridge University Press, p. 108, ISBN 978-0-521-07702-6 
  4. The Mirror of Literature, Amusement, and Instruction, 1828, p. 346