Apulėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apulėjus
Apuleius-Kontorniat-2.jpg
IV–V a. atminimo medalis su imaginaciniu Apulėjaus atvaizdu
Gimė 124 m.
Madaura, Numidija, Romos imperija
Mirė ~170 m. ar vėliau
Sutuoktinis (-ė) Emilija Pudentila
Veikla rašytojas, retorikas
Žinomas (-a) už Aukso asilo“ autorius

Apulėjus (lot. Apuleius), pilnas vardas Lucijus Apulėjus Madaurietis (Lucius Apuleius Madaurensis; 124 – po 170 m.) – Romos imperijos filosofas, retorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Numidijoje, Madauros mieste (dabar Mdaurušas, Alžyras). Kartaginoje studijavo retoriką, Atėnuose filosofiją. Susidomėjo tuometinėmis iniciacinėmis religinėmis praktikomis, ypač egiptiečių deivės Izidės kultu. Gerai išprusęs graikų ir lotynų literatūroje, Apulėjus Romoje dėstė retoriką, vėliau grįžo į Afriką, kur vedė turtingą našlę Emiliją Pudentilą. Bandydamas atsiginti nuo jos giminių kaltinimo, esą, pasinaudojo magija, kad paveržtų jos širdį, Apulėjus sukūrė veikalą „Apologija“ (Apologia), kuri yra svarbus jo biografijos šaltinis.[1]

Apulėjus laikė save platoniku, buvo antrosios sofistikos šalininkas, domėjosi gamtos mokslais ir mistiniais reiškiniais.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lotynų ir graikų kalbomis parašė įvairios tematikos bei žanrų prozos ir poezijos veikalų, tačiau išlikę tik lotyniškai parašyti kūriniai. Tai iš 4 knygų sudarytas jo kalbų ištraukų rinkinys „Žiedai“ (Florida), filosofiniai traktatai „Apie Sokrato dievybę“ (De deo Socratis), „Apie Platoną ir jo mokymą“ (De Platone atque eius doctrina), „Apie pasaulį“ (De mundo).

Žymiausias Apulėjaus kūrinys – „Aukso asilas“ (Asinus aureus), paties autoriaus pavadintas „Metamorfozėmis“. Tai vienintelis visas išlikęs senovės romėnų romanas.[3] Romano pagrindinis veikėjas mėgsta žemiškuosius malonumus ir užsiiminėja magija. Pavirtęs asilu ir patyręs daug kančių jis suvokia, kad troškimas sužinoti mistines paslaptis visa siela neatsidavus dievybei yra nuodėmė; atvirtęs į žmogų tampa deivės Izidės garbintoju. Romaną sudaro daug novelių (garsiausia „Kupidonas ir Psichė“).[2]

Apulėjui klaidingai buvo priskiriamas „Asklepijus“ (dialogas tarp Asklepijaus ir Hermio Trismegisto) bei Peri Hermeneias (lotyniškas įvadas į Aristotelio logiką).[4]

Apulėjaus stilius retorinis, kalboje gausu puošmenų, įmantrumų.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lucius Apuleius, Encyclopaedia Britannica.
  2. 2,0 2,1 2,2 Dalia Dilytė. Apulėjus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  3. James Evans (2005). Arts and Humanities Through the Eras. Thomson/Gale. p. 78.
  4. Morford, Mark P. O. (2002). The Roman philosophers. Routledge. p. 227.