Vokietijos žemės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pagal konstitucinę santvarką (pagal VFR Konstituciją), administracinį suskirstymą Vokietiją sudaro 16 (vad. federalinių, federacijos) žemių („landų“); vok. Land – 'žemė', dgs. Länder; dalykinėje kalboje (šnekamojoje kalboje rečiau) – Bundesland, pažodžiui – 'Sąjungos žemė', dgs. Bundesländer).

Žemės yra Vokietijos Federacijos (pažodžiui – Vokietijos Sąjungos) „sudėtinės valstybės“, „dalinės valstybės“, „valstybės narės“ (vok. Gliedstaat arba Teilstaat). Jos turi dalinį suverenitetą. Žemės turi savo atstovus dviejų rūmų nacionaliniame parlamente, konkrečiai – Federacijos Taryboje (Bundesrate).

Vokietijos žemės (remiantis teismų praktika ir vyraujančia teisės mokslo doktrina) yra originalūs valstybės teisės subjektai. Pagal Vokietijos Pagrindinį Įstatymą (Art. 32 Abs. 3 GG) Federacija žemėms yra suteikusi apribotą tarptautinį teisinį subjektiškumą. Remiantis tuo, žemės su kitais tarptautinės teisės subjektais turi teisę sudaryti tarptautines sutartis, tačiau tik gavę Federacijos Vyriausybės (Bundesregierung) pritarimą ir tik tada, jeigu žemėms priklauso atitinkama įstatymų leidybos kompetencija. Kai kurios žemės netgi yra įstojusios į tarptautines organizacijas[1]

Dabartinis Vokietijos suskirstymas į žemes susiformavimo tik 1990 m. (kai susijungė Rytų ir Vakarų Vokietija). Iki tol suskirstymas į žemes buvo tik Vakarų Vokietijoje.

Federalinės žemės ir Europos Sąjunga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuo labiau ES teisės aktas tiesiogiai paliečia kurią nors vieną iš Vokietijos žemių, tuo ji daugiau turi sprendimo galių, bendrą sprendimą dėl VFR pozicijos priimant Vokietijos Federacijos atstovybei[2]. Kiekviena Vokietijos žemė Europos Sąjungoje turi savo atstovybę Briuselyje. Kiekviena – atskirą pastatą (tik Hamburgas ir Šlėzvigas-Holšteinas turi bendrą taip vad. „Hanzos biurą“, angl. Hanse-Office)[3]. Nekoordinuota atskirų žemių atstovybių veikla, savarankiški jų veiksmai ES institucijose, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, susilpnina Vokietijos poziciją Europos Sąjungoje[4].

Žemės, jų sostinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karte Deutschlands mit eingezeichneten Grenzen der Länder
Karte Deutschlands mit eingezeichneten Grenzen der Länder
Žemė Gyventojų skaičius Sostinė
1 Badenas-Viurtembergas Baden-Württemberg 10 694 215 Štutgartas (Stuttgart)
2 Bavarija Bayern 12 423 000 Miunchenas (München)
3 Berlynas Berlin 3 386 929 Berlynas (Berlin)
4 Brandenburgas Brandenburg 2 567 220 Potsdamas (Potsdam)
5 Brėmenas Bremen 663 642 Brėmenas (Bremen)
6 Hamburgas Hamburg 1 737 000 Hamburgas (Hamburg)
7 Hesenas Hessen 6 089 000 Visbadenas (Wiesbaden)
8 Meklenburgas-Pomeranija Mecklenburg-Vorpommern 1 726 000 Šverinas (Schwerin)
9 Žemutinė Saksonija Niedersachsen 8 002 916 Hanoveris (Hannover)
10 Šiaurės Reinas-Vestfalija Nordrhein-Westfalen 18 079 686 Diuseldorfas (Düsseldorf)
11 Reino kraštas-Pfalcas Rheinland-Pfalz 4 059 000 Maincas (Mainz)
12 Saras Saarland 1 057 502 Sarbriukenas (Saarbrücken)
13 Saksonija Freistaat Sachsen 4 301 267 Drezdenas (Dresden)
14 Saksonija-Anhaltas Sachsen-Anhalt 2 523 000 Magdeburgas (Magdeburg)
15 Šlėzvigas-Holšteinas Schleswig-Holstein 2 823 000 Kylis (Kiel)
16 Tiuringija Thüringen 2 373 000 Erfurtas (Erfurt)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Werner Künzel/Werner Rellecke: Geschichte der deutschen Länder, Münster 2005, ISBN 3-402-03416-6.
  • Hans Georg Wehling: Die deutschen Länder. Geschichte, Politik, Wirtschaft, 2004, ISBN 3-531-43229-X.
  • Sven Leunig: Die Regierungssysteme der deutschen Länder. Springer VS, 2. Aufl. 2012, ISBN 978-3-531-17421-1.
  • Sven Leunig: Die Regierungssysteme der deutschen Länder im Vergleich. Budrich, Opladen 2007, ISBN 3-8252-2844-4.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portal
Vikisritis: Vokietija