Multivisata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Multivisata tai fizikinė ir filosofinė kategorija, talpinanti savyje visą aibę galimai egzistuojančių visatų su savo fizikiniais dėsniais ir fizikinėmis konstantomis.

Multivisatų klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Max Tegmark ir Brian Greene pateikė savitas visatų klasifikacines sistemas.

Max Tegmarko keturių lygių schema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosmologas Max Tegmark sukūrė keturių lygių Multivisatos klasifikaciją. Kiekvienas sekantis lygis yra plėtinys, apimantis prieš tai buvusius lygius. Jie aprašyti Tegmarko knygoje.[1][2]

I lygis Begalinė visata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl infliacijos išsiplėtusi Visata užima milžinišką (galbūt begalinį) tūrį. Jame galime išskirti daugybę Metagalaktikų (sričių, apribotų kosmologiniu horizontu). Nors daugumoje jų pradinės sąlygos skirsis (turėsime kitokį medžiagos pasiskirstymą), bet didelėje imtyje vis tiek atsiras tokių sričių, kuriose medžiagos dalelių pasiskirstymas bus identiškas mūsų stebimai visatos daliai – Metagalaktikai. Taigi, turėsime idealią arba beveik idealią savo kopiją. Tegmark įvertinimais tokia sritis – mūsų kopija galėtų būti kažkur už 1010115 metrų nuo mūsų. O kadangi Visata dar ir begalinė, tai tokių sričių turėtų būti irgi be galo daug.

II lygis: visatos su skirtingomis fizikinėmis konstantomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čia tariama, kad infliacija yra nenutrūkstamas, nuolatinis procesas. Jo metu kuriami burbulai (kišeninės visatos), kurios faktiškai yra I lygio visatos. Įvairiose tokiose visatose dėl skirtingo simetrijos pažeidimo pobūdžio atsiras besiskiriančios fizikinės konstantos (elementariųjų dalelių masės, fundamentaliųjų sąveikų stiprumą lemiančios konstantos ir pan.). Dauguma tokių visatų bus mums netinkamos gyventi. Tačiau kadangi jų bus be galo daug, tikrai atsiras lygiai tokia pati mūsų kopija.

III lygis: Kvantmechaninė daugelio pasaulių interpretacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ji sukurta norint išvengti banginės funkcijos kolapso. Kaip žinoma, kvantiniame pasaulyje egzistuoja visos galimybės vienu metu. Kopenhagos interpretacija tik stebėjimo momentu „pasirenkama“ tam tikra būsena (tiksliai nustatoma objekto padėtis arba tiksliai pasakoma, kad kvantinis objektas pasielgė kaip dalelė arba kaip banga) – vyksta vadinamasis banginės funkcijos kolapsas. Everetto kvantmechaninėje daugelio pasaulių interpretacijoje egzistuoja visos galimybės vienu metu. Tai gali būti panašu į kauliuko su 6 akimis metimą. Ir po kiekvieno metimo tarsi visas pasaulis suskyla į 6 skirtingas visatas, kurių kiekvienoje realizavosi sava metimo baigtis.

Tegmarko žodžiais tariant, skirtumas tarp I ir III lygio visatų yra tiesiog tame, kur gyvena mūsų kopija. I lygio visatoje ji atskirta dideliu atstumu erdvėje. III lygio visatoje ji gyvena kitoje kvantinėje atšakoje begalinmatėje Hilberto erdvėje. Panašiai skirtųsi II ir III lygio visatos.

IV lygis: Matematinė visata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čia Tegmarkas iškelia hipotezę, kad realiai egzistuoja visatos, jei jos tik aprašomos kokiomis nors neprieštaringomis matematinėmis struktūromis. Todėl pagal šią klasifikacinę schemą V lygio visatų jau nebegali būti. Savo knygoje Tegmarkas teigia, kad šis požiūris panašus į Platono (realus pasaulis yra tik tobulo idėjų pasaulio atspindys, šešėlis) – tikrasis pasaulis yra matematinė struktūra, kurioje gali egzistuoti ir tą struktūrą suvokiančios būtybės (tame tarpe mes, žmonės).

Brian Greene 9 tipų klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Burbulinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai begalinė multivisata pripildyta be galo daug Metagalaktikų, kai kurios jų beveik panašios ir visiškai identiškos mūsiškei. Tačiau jos atskirtos dideliais atstumais ir šviesos greitis apriboja mūsų galimybes kada nors sužinoti apie jas.

Infliacinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ji remiasi nenutrūkstamos infliacijos teorija, teigiančia, kad multivisata sudaryta iš daugybės infliacinių „burbulų“.

Branų multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši teorija postuluoja, kad mūsų visata egzistuoja branoje (brana tai yra membranos, dvimačio paviršiaus apibendrinimas trijų ir daugiau dimensijų dariniams), kuri patalpinta didesnių dimensijų erdvėje. Toje erdvėje taip pat yra kitų membranų/branų, kurios judėdamos arba traukiamos gravitacijos (arba kitų mums nežinomų jėgų) susiduria tarpusavy, sukeldamos Didžiuosius sprogimus.

Ciklinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios teorijos pagrindas – daugelio branų multivisata. Branos vibruoja, susiduria. Susidūrimų metu vyksta Didieji sprogimai, senosios visatos suardomos ir susikuria naujai.

Landšafto multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ji grindžiama stygų teorija bei Calabi–Yau erdvėmis. Kvantinės fluktuacijos susuka ir deformuoja stygą arba stygų pluoštą taip, kad žemiausioje energetinėje būsenoje gaunama kišeninė visata su savitais fizikiniais dėsniais ir konstantomis.

Kvantinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvantinė multivisata remiasi Everetto daugelio pasaulių interpretacija. Ji analogiška Tegmarko III lygio visatoms.

Holografinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Holografinis principas teigia, kad bet kokį tūrį ribojančiame paviršiuje užkoduota visa informacija, esanti tame tūryje.

Kompiuterinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Multivisata yra sudėtingo kompiuterio veiklos rezultatas (modeliuojama/imituojama multivisata).

Matematinė multivisata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra analogiška Tegmarko IV lygio multivisatai – ji apima visas galimas visatas, kurios tik aprašomos matematiškai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tegmark, Max. „Parallel Universes“. Scientific American, 288, 40–51 (May 2003). DOI:10.1038/scientificamerican0503-40. PMID 12701329. 
  2. Tegmark, Max (23 January 2003). Parallel Universes (PDF). Tikrinta 7 February 2006.