Metagalaktika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Metagalaktika dailininko akimis logaritminiame mastelyje. Viduryje Žemė ir Saulės sistema, toliau žvaigždės, už jų galaktikos, o pakraščiuose neįžvelgiama nežinomybė.

Metagalaktika arba stebimoji Visata – visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma, stebimoji mūsų Visatos dalis. Šiuo metu galima stebėti iki 13,8 mlrd. šviesmečių atstumu esančius kosminius objektus. Nors metagalaktika yra izotropinė (visomis kryptimis vienodų savybių), tačiau medžiaga joje pasiskirsčiusi netolygiai – galaktikų spiečiai, superspiečiai, tuštumos suformuoja sudėtingą struktūrą, vadinamą kosminiu voratinkliu. Manoma, kad ji yra tik maža didesnių supersistemų dalelė. Ta įsivaizduojama supersistema yra vadinama Visata.

Tolimiausias šiuo momentu žinomas objektas yra galaktika GN-z11 Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Jos spektroskopinis raudonasis poslinkis yra 11,09. Šiuo metu jos tikrasis atstumas nuo mūsų yra apie 32 mlrd. šviesmečių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikinama, kad galėtume matyti toliau nei 13,8 milijardų šviesmečių, kadangi maždaug toks Visatos amžius[1]. Tačiau tai paaiškinama paprastai. Kol šviesa nukeliavo 13,8 mlrd. šviesmečių, Visata spėjo išsiplėsti dar daugiau (tai yra tuo metu, kai šviesa buvo išspinduliuota, Visata buvo mažesnė). Teoriškai didžiausias atstumas, kurį tokiu būdu dar galėtume matyti nuo Žemės bet kuria visatos kryptimi, yra 14,26 gigaparsekų arba 46,6 milijardo šviesmečių[2], o visos stebimos visatos skersmuo yra apie 28,5 gigaparsekų arba apie 93,2 milijardai šviesmečių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. nasa.gov / The Observable Universe | Published: May 8, 2018
  2. cam.ac.uk / The Universe, it’s smaller than you think; Denis Erkal, Institute of Astronomy | March 19th, 2016