Metagalaktika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Metagalaktika dailininko akimis logaritminiame mastelyje. Viduryje Žemė ir Saulės sistema.

Metagalaktika – visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma, stebimoji mūsų Visatos dalis. Šiuo metu galima stebėti iki 13,4 mlrd. šviesmečių atstumu esančius kosminius objektus. Metagalaktika nors yra izotropinė (visomis kryptimis vienodų savybių), tačiau medžiaga joje pasiskirsčiusi netolygiai – galaktikų spiečiai, superspiečiai, tuštumos suformuoja sudėtingą struktūrą, vadinamą kosminiu voratinkliu. Manoma, kad ji yra tik maža didesnių supersistemų dalelė. Ta įsivaizduojama supersistema yra vadinama Visata.

Tolimiausias šiuo momentu žinomas objektas yra galaktika GN-z11 Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Jos spektroskopinis raudonasis poslinkis yra 11,09. Šiuo metu jos tikrasis atstumas nuo mūsų yra apie 32 mlrd. šviesmečių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikinama, kad galėtume matyti toliau nei 14 milijardų šviesmečių (maždaug toks Visatos amžius). Tačiau tai paaiškinama paprastai. Kol šviesa nukeliavo 13,4 mlrd. šviesmečio, Visata spėjo išsiplėsti dar daugiau (tai yra tuo metu, kai šviesa buvo išspinduliuota, Visata buvo mažesnė). Teoriškai didžiausias atstumas, kurį tokiu būdu dar galėtume matyti yra 14,3 gigaparsekų (46,5 milijardo šviesmečių).