Vincas Kuzmickas
| Vincas Kuzmickas | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. gruodžio 10 d. Šaukava, Ukmergės valsčius |
| Mirė | 1982 m. spalio 19 d. (45 metai) Vilnius |
| Veikla | literatūros istorikas, spaudos tyrinėtojas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vincas Kuzmickas (1936 m. gruodžio 10 d. Šaukava, Ukmergės valsčius – 1982 m. spalio 19 d. Vilnius, palaidotas Pašilėje, Ukmergės rajonas) – Lietuvos literatūros istorikas, spaudos tyrinėtojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1966–1972 m. Vilniaus universiteto leidybinės redakcinės grupės redaktorius. 1972–1976 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1976–1981 m. žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. [1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiausia tyrinėjo XIX a. lietuvių autorių kūrybą atsižvelgdamas į rašytojo asmenį, istorinę aplinką, biografinius kūrybos aspektus. Tyrinėjimams būdinga polemiškumas, hipotetinės idėjos, vaizdus, beletristikai – laisvas pasakojimas. Parašė straipsnių apie A. Venclovą, A. Vištelį, S. Nėries ir A. Achmatovos kūrybos ryšius.[2] Periodinėje spaudoje paskelbė kritikos straipsnių ir recenzijų.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Gurauskis, 1979 m.
- Antanas Vilkutaitis-Keturakis, 1981 m.
- Kristijonas Donelaitis, 1983 m.
- Kazys Binkis, biografinė apybraiža, 1977 m.
Parengė:
- Vincas Pietaris. Rinktiniai raštai, 1973 m.
- Keturakis. Rinktiniai raštai, 1976 m.
- Juozas Gurauskis. Rudens vėjas, 1975 m.
- Julijus Anusavičius. Viena pavasario diena, 1980 m.
- Stasys Zajančkauskas. Tikrovės šypsenos, 1981 m.
- Jurgis Zaueiveinas, bibliografija, su A. Šešelgiu, 1975 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 255 psl.
- ↑ Elena Baltutytė. Vincas Kuzmickas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 350 psl.