Vincas Auryla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincas Auryla
Gimė: 1923 m. gruodžio 7 d.
Ricieliai, Liškiavos valsčius
Mirė: 2009 m. balandžio 2 d. (85 metai)
Vilnius
Veikla: literatūros tyrinėtojas
Partija: 1963 m. SSKP
Alma mater: 1948 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Vincas Auryla (1923 m. gruodžio 7 d. Ricieliuose, Liškiavos valsčius, Alytaus apskritis – 2009 m. balandžio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, literatūros tyrinėtojas, vadovėlių autorius, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Lazdijų gimnazijoje, 1944 m. baigė Alytaus mokytojų seminariją, 1946 m. Vilniaus mokytojų institutą. 1948 m. Vilniaus pedagoginio instituto (dab. LEU) Lituanistikos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

Nuo 1948 m. dirbo vidurinėse mokyklose, Trakų mokytojų seminarijoje, LSSR švietimo ministerijoje. 19502000 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 19721979 m. Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas, nuo 1986 m. profesorius. 19541978 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1963 m. filologijos mokslų kandidatas. [1]

Nuo 1975 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas. Nuo 1991 m. Tarptautinės vaikų literatūros tyrinėtojų asociacijos narys. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė literatūrologinių tyrinėjimų sritis – lietuvių vaikų literatūra. Atsižvelgdamas į tyrinėjimo objekto specifiką, sukaupęs didelę vaikų literatūros dėstytojo patirtį, savo darbuose nuosekliai derino istorinius, aksiologinius ir didaktinius aspektus, daug dėmesio skyrė atskirų žanrų specifikai, skirtingų meninių individualybių stiliaus savitumui atskleisti. [2]

Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie vaikų literatūrą ir literatūros mokymo metodiką. Parengė leidinį „Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje“ (3 kn., 1971–1989 m.), lietuvių vaikų prozos (1977 m.), poezijos (1980 m.) ir dramaturgijos (1984 m.) antologijas, antologiją „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990“ (t. 1, 2002 m.), lietuvių rašytojų kūrinių vaikams rinkinių. [3][4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Užmiršti vaikai: senesniosios lietuvių vaikų literatūros rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 315 p.: iliustr.
  • Apsakymai: pradinės mokyklos mokiniams / dail. Laima Barisaitė, Lelija Bičiūnaitė. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1958. – 230 p.: iliustr.
  • Pagrindiniai vaikų literatūros bruožai: mokymo priemonė. – Vilnius: VU, 1962. – 41 p.
  • Lietuvių vaikų literatūra: vadovėlis. – Vilnius: Mintis, 1967.
  • Studentų-lituanistų idėjinio, etinio ir profesinio auklėjimo programa. – Vilnius, 1970. – 13 p.
  • Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (I knyga): metodinių straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1971.
  • Lietuvių vaikų proza. – Vilnius: Vaga, 1977. – 645 p.: iliustr.
  • Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (II knyga): metodinių straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1979. – 265 p.
  • Lietuvių vaikų poezija: antologija. – Vilnius: Vaga, 1980. – 445 p.: iliustr.
  • Детская литература Литвы: генезис, пути развития, достижения. – Москва: Детская литература, 1981. – 206 p.: iliustr.
  • Литовская литература для детей и юношества. – Vilnius, 1985. – 47 p.: iliustr.
  • Lietuvių vaikų dramaturgija: antologija. – Vilnius: Vaga, 1984. – 612 p.
  • Materialien zur litauischen Kinderliteratur. – Miunchenas, 1984.
  • Lietuvių vaikų literatūra. – Vilnius: Vaga, 1986. – 319 p.: iliustr.
  • Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (III knyga): metodinių straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1989.
  • Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990 / Vincas Auryla, Stasys Džiugas, Stasė Vanagaitė-Petersonienė. – Kaunas: Šviesa, 2002. – 2 t.: iliustr. – ISBN 5-430-03377-4
  • Gyvenimo vieškeliais gruoblėtais: poezija, proza, publicistika, pedagogika, laiškai, atsiminimai, in memoriam / Konstantinas Bajerčius-Garibaldis. – Vilnius: Rosma, 2003. – 527 p.: iliustr. – ISBN 9986-00-375-X

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eufemija Savickaitė. Vincas Auryla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 140 psl.
  2. http://www.rasytojai.lt/archyvas/writers0088.html?id=17&jaunieji=0&sritis=rasytojai
  3. Vytautas Rakauskas. Vincas Auryla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 247 psl.
  4. Literatūra ir menas, 2009-04-10, Nr. 3232