Laima Barisaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Laima Barisaitė
Gimė 1930 m. liepos 18 d.
Panevėžys,]
Mirė 2005 m. spalio 11 d. (75 metai)
Vilnius
Veikla grafikė

Laima Sofija Barisaitė-Zelenkevičienė (1930 m. liepos 18 d. Panevėžys – 2005 m. spalio 11 d. Vilnius) – Lietuvos grafikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą.

Sukūrė spalvotų monotipijų, kartono raižinių, linoraižinių, karpinių, iliustravo knygų, nuliejo akvarelių, nutapė paveikslų. Estampų („Laivai“ 1958 m., „Antakalnis“ 1966 m., triptikas „Šventosios motyvais“ 1983 m.) kompozicija dekoratyvi plokštuminė, piešinys apibendrintas, spalvų deriniai raiškūs.

Ankstyvosios knygų (Antanas Vienuolis. „Puodžiūnkiemis“, 1954 m., „Legendos ir padavimai“, 1957 m., Žemaitė. Raštai t. 1, 3, 1956 m.) iliustracijos smulkaus piešinio. Vėlesniosiose (Julius Janonis.„ Vaikų dienos“, 1963 m., „Mano dainelės“ 1972 m., Petras Cvirka. „Cukriniai avinėliai“, 1964 m., Martynas Vainilaitis. „Mano volungėlė“ 1975 m.) išryškėjo lakoniškumas ir dekoratyvumas.

Nuo 1954 m. kūriniai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje (Lenkija, Čekoslovakija, Vokietija).[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Irena Geniušienė. Vaivorykštės spalvomis. Pergalė, 1980 m., nr. 8

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lijana ŠatavičiūtėLaima Barisaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 652 psl.