Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°39′57″š. pl. 25°17′14″r. ilg. / 54.665788°š. pl. 25.287092°r. ilg. / 54.665788; 25.287092

Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai
[[Vaizdas:|Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai herbas|center|100px]]
[[Vaizdas:|Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai|250px]]
Miestas (gyvenvietė) Vilnius
Mokyklos direktorius (-ė) Vida Riaubaitė-Juknevičienė
Mokinių skaičius 62
Įkūrimo data 1960
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 27

Vilniaus specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai – valstybinė internatinė dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniuje, Lenkų g. 1/17, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba ir rusų kalba mergaitėms. Įstaigos kodas 193014397. Steigėjas Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos įsakymu įsteigta Vilniaus vaikų auklėjimo kolonija mergaitėms, mokymo istaiga, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Pirmaisiais metais veikė septynmetė mokykla, kurioje gyveno ir mokėsi 10 moksleivių, vėliau aštuonmetė, kurią nuolat papildydavo vis kitos moksleivės. Kartu pradėta mokyti profesijos. 1964 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Vilniaus nepilnamečių auklėjimo kolonija perorganizuota į Specialiąją profesinę technikos mokyklą Nr. 2, pavaldžią Lietuvos TSR Profesinio techninio mokymo komitetui. Buvo teikiamas aštuonmetis ir vidurinis išsilavinimas. Išplėsta gamybinė veikla: veikė 3 gamybinio mokymo cechai. Mokykloje gyveno ir mokėsi apie 140 mergaičių. Mokykloje veikė daug būrelių.

1991 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus specialioji profesine technikos mokykla perorganizuota į Vilniaus Specialiuosius globos namus, kurie tapo pavaldūs LR Kultūros ir švietimo ministerijai.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]