Vilniaus archeologijos komisija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vilniaus archeologijos komisija arba Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – pirmoji archeologijos organizacija Lietuvoje, veikusi 1856-1864 m.

Karolis Ripinskis. Vladimiras Nazimovas. XIX a. vid. popierius, litografija

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iniciatorius Eustachijus Tiškevičius, dar 1846 m. savo namuose Vilniuje atidaręs lietuviškų senienų kabinetą, kurį galėjo aplankyti kiekvienas norintis. Bet privatus ir neoficialus muziejus negalėjo aprėpti plačių E. Tiškevičiaus bei jo bendraminčių mokslinių ir kultūrinių aspiracijų, todėl 1848 m. kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, siūlydamas įsteigti Vilniuje Provincijos muziejų, tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendintas. Tik Vilniaus generalgubernatoriumi tapęs Vladimiras Nazimovas palaikė jo idėją, o 1855 m. gegužės 11 d. caras Aleksandras II pasirašė įsaką dėl Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus įkūrimo. Buvusio Vilnius universiteto bibliotekos patalpose Eustachijus Tiškevičius 1856 m. įkūrė Senienų muziejų, kuriam padovanojo savo daugiau kaip 2000 vienetų archeologijos ir 3000 numizmatikos rinkinius, apie 3000 tomų retų knygų ir 1000 graviūrų bei paveikslų. Muziejus perėmė ir Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos ir numizmatikos kabinetų fondus.

Muziejaus idėjas susilaukė visuomenės palaikymo – 1858 m. muziejui aukojo 195 žmonės, o 1862 m. aukotojų buvo 323, jie muziejui padovanojo 6595 eksponatus. Daugiausia lankytojų muziejus susilaukė 1862 m., kai jo sales aplankė 10 360 žmonių.

Komisija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komisiją sudarė jos pirmininkas Eustachijus Tiškevičius ir 15 tikrųjų narių: istorikas Michailas Balinskis, komisijos sekretorius Mauricijus Krupavičius, prelatas Mamertas Herburtas, istorikai Juozapas Ignotas Kraševskis, Adomas Honoris Kirkoras, Mikalojus Malinovskis, Teodoras Narbutas, rašytojas Ignacas Chodzka, poetai Liudvikas Kondratovičius–Sirokomlė, Pavelas Kukolnikas, Adomas Pliateris, astronomas Matvejus Gusevas ir kiti. Be to, į komisiją įėjo 9 nariai-bendradarbiai: skulptorius Henrikas Dmachauskas, Laurynas Ivinskis, kalbininkas Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, gydytojas ir leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis, leidėjas Adomas Zavadskis, vėliau - Mikalojus Akelaitis ir kiti.

Tarp 18 komisijos narių-rėmėjų buvo grafai Marijonas Čapskis, Irenėjus Kleopas Oginskis, Konstantinas Tiškevičius, Reinholdas Tyzenhauzas. Komisijos garbės nariai, mokėję po 30 rublių sidabru metinį mokestį buvo kunigaikštis Mikalojus Radvila, Konstantinas Snitko, Motiejus Valančius.

Pirmasis komisijos posėdis įvyko 1856 m. sausio 11 (dab. sausio 24) d. ir ji rinkdavosi kiekvieno mėnesio 11 d. Komisija organizavo senienų rinkimą, pirmuosius archeologinius kasinėjimus, kelionę Nerimi ir kitus renginius.

Likvidavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1863 m. sukilimo pradėjęs naikinti Lietuvos tautinę savimonę generalgubernatorius Michailas Muravjovas 1864 m. archeologijos komisiją uždarė. Mineralų kolekcija perduota Vilniaus gimnazijai, fortifikacijos brėžiniai ir modeliai – Vilniaus karo mokyklai, didžioji dalis archeologinių radinių ir meno kolekciją atiduota Rumiancevo muziejui, o mokslinė biblioteka su Senienų muziejumi pertvarkyta į viešąją biblioteką. Tačiau didžioji dalis šioje bibliotekoje buvusių vertybių 1915 m. evakuota į Maskvos Rusų muziejų, dalis į Ermitažą. Tik negausius komisijos sukauptų vertybių likučius perėme dab. Lietuvos nacionalinis muziejus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Egidijus Aleksandravičius. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai, Vilnius: Mokslas, 1989.