Jonas Kazimieras Vilčinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonas Kazimieras Vilčinskis
Jan Wilczynski 1886.jpg
Vilčinskiai
Gimė 1806 m. vasario 26 d.
Jasonys
Mirė 1885 m. kovo 2 d. (79 metai)
Vilniuje
Tėvas Zigmuntas Vilčinskis
Motina Teklė Romerytė
Commons-logo.svg Vikiteka Jonas Kazimieras VilčinskisVikiteka

Jonas Kazimieras Vilčinskis (lenk. Jan Kazimierz Maciej Longin Ildefons Wilczyński, rus. Ян Кази́мир Вильчи́нский, 1806 m. vasario 26 d. Jasonyse – 1885 m. kovo 2 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – gydytojas, kolekcininkas, kultūros veikėjas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Jasonių dvare, kurį įkūrė jo senelis, buvęs rotmistras Antanas Vilčinskis.

1822 m. baigė gimnaziją Troškūnuose ir įstojo į Vilniaus universitetą, kur 1827 m. baigė medicinos fakultetą, nors egzaminų nelaikė dėl sveikatos būklės. Tobulinosi užsienyje – nuo 1831 m. dirbo praktikuojančiu gydytoju Varšuvoje, į Vilnių grįžo 1835 m. Čia išlaikė Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos egzaminus ir 1842 m. gavo gydytojo diplomą. Nuo tada dirbo gydytoju.

Kolekcionavo senovinius daiktus ir meno kūrinius. Jo iniciatyva 1843 m. restauruota Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia Poguliankoje. Vėliau gavęs kolegų ir mecenatų paramą, užsiėmė „Vilniaus albumo“ (lenk. Album Wileńskie, pranc. Album de Wilna) leidyba.

Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Vilniaus albumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai serija litografijų albumų, skirtų Vilniui: miesto ir apylinkių vaizdams, žymioms vietoms ir kultūros paminklams, atskiriems statiniams, istorijos ir kultūros veikėjų portretams. Albumai spausdinti Paryžiuje, R. J. Lemercier spaustuvėje 18421875 m. šešiais leidimais (1842 – I, 1846 – II, 1850 – III, 1875 – VI), skirtingais apimtimi ir formatu, dviem variantais – brangesnėmis spalvotomis ir pigesnėmis monochromonėmis litografijomis.

Vaizdų originalams naudota daugiau nei 350 garsių tuometinių Lietuvoje dirbusių menininkų darbų, tarp jų Albertas Žametas, Vasilijus Sadovnikovas, Mykolas Elvyras Andriolis, Martynas Zaleskis ir kiti.

Nemažą dalį albumo užėmė reprezentaciniai istorinių asmenybių portretai, taip pat garsių mokslininkų, mecenatų, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]