Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°40′47.70″ š. pl. 25°17′19.50″ r. ilg. / 54.6799167°š. pl. 25.2887500°r. ilg. / 54.6799167; 25.2887500

Orthodox.png
Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė
Vilnius St. Nicholas Orthodox Church.jpg
Rusiškas pavadinimas Храм в честь Перенесения мощей святителя Николая Чудотворца
Dekanatas Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Didžioji g. 12
Statybinė medžiaga plytų mūras, tinkas
Pastatyta 1514 m.
Stilius neobizantika

Vilniaus Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė stovi Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal legendą, apie 1350 m. šią cerkvę vietoje buvusios medinės pastatydino LDK Algirdo antroji žmona Julianija Tverietė. Istorikai tuo abejoja. Apie šios cerkvės įkūrimą jokių konkrečių duomenų nėra. Pirmą kartą cerkvė paminėta 1510 m. Kadangi Vytauto brolis kunigaikštis Žygimantas XV a. viduryje priėmė įstatymą, draudžiantį statyti naujas ir atnaujinti esamas stačiatikių šventyklas, todėl apgriuvusi Šv. Nikolajaus cerkvė nebuvo atnaujinama. Kitais duomenimis, cerkvė nebuvo atstatyta po gaisro. 1514 m. etmonas Konstantinas Ostrogiškis, laimėjęs Oršos mūšį, visgi gavo karaliaus Žygimanto I leidimą pastatyti dvi cerkves, tačiau, užuot statęs naujas, jis nusprendė suremontuoti dvi senas, apgriuvusias cerkves: šią ir Švč. Trejybės. Cerkvė buvo perstatyta gotikos stiliumi.

Po Brastos unijos 1609 m. Žygimantas Vaza cerkvę, kaip ir visas kitas LDK cerkves, paskyrė unitams. XVIII a. viduryje ji kelis kartus stipriai degė, po gaisrų atnaujinta vėlyvojo baroko stiliumi. 1839 m. caro valdžia cerkvę kartu su visais parapijiečiais prijungė prie Maskvos stačiatikių Bažnyčios. Paskutinis unitų klebonas joje buvo Vilniaus universiteto profesorius slavistas Michalas Bobrovskis.

Dabartinį pavidalą cerkvė įgijo 1865 metais Michailo Muravjovo pastangomis. Nupirkus ir nugriovus prie gatvės stovėjusius namus, pastatyta Arkangelo Mykolo koplyčia. Restauratorių duomenimis, šios rekonstrukcijos metu sunaikinta cerkvės viduje buvusi polichromija.

TSRS valdžia parapiją užregistravo 1947 metais, 1961 m. jai priklausė 800 tikinčiųjų. 1949 ir 1956 m. cerkvė remontuota.

Cerkvės viduje – elegantiškų arkų laikomas barokinis XVIII a. antros pusės skliautas, spėjama, suprojektuotas Jono Kristupo Glaubico, ir spalvoto stiklo langų vitražai. Šie elementai primena apie Vakarų kultūros įtaką Lietuvos stačiatikybei.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka


  • Irena Vaišvilaitė: Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. baltos lankos, 2017. p. 271-279