Vilklaukiai

Koordinatės: 54°59′50″š. pl. 22°26′18″r. ilg. / 54.9971°š. pl. 22.4384°r. ilg. / 54.9971; 22.4384 (Vilklaukiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilklaukiai
vok. Wilklaugken, Bönick
Vilklaukiai
Vilklaukiai
54°59′50″š. pl. 22°26′18″r. ilg. / 54.9971°š. pl. 22.4384°r. ilg. / 54.9971; 22.4384 (Vilklaukiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Vilklaukiai[1] (vok. Wilklaugken, nuo 1938 m. Bönick) – buvusi gyvenvietė, vėliau – Griklaukių kaimo dalis, Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 12 km į pietvakarius nuo Smalininkų, dešiniajame Šešupės krante, Trapėnų girios pietiniame pakraštyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėlesnių Vilklaukių vietoje 1660 m. paminėta Daniel Jenicke, o 1719 m. – Daniel Bönik gyvenvietė, apleista po 1709–1710 m. maro. 1769 m. jos vietoje įkurtas laisvai paveldimas Vilklaukių dvarelis,[2] 1785 m. jame buvo 3 ugniakurai (gyvenamieji pastatai).[3] 1823 m. Vilklaukiuose buvo 3 kulmiškių sodybos su 10 gyventojų,[4] o 1854 m. – 3 gyvenamieji pastatai ir 8 gyventojai.[5] 1857[6] ar 1870[2] m. Vilklaukiai prijungti prie Griklaukių kaimo.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Kartu su Griklaukiais įėjo į 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus sudėtį. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Vilklaukiuose gyveno 57 žmonės.[7] Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko, dalis užaugo mišku.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
  2. 2,0 2,1 Wilklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 182. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 159. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 422. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  6. Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
  7. Gricklaugken, 1), Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.