Viliukų–Karpių miškai

55°14′ š. pl. 24°33′ r. ilg. / 55.233°š. pl. 24.550°r. ilg. / 55.233; 24.550

Viliukų–Karpių miškai – miškai Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Viliukų, Jakutiškių, Bardiškių, Kačėniškių, Pramislavos kaimų apsuptyje. Jo bei gretimo Jakutiškių miškų masyvo dalį apima Viliukų miško biosferos poligonas, įsteigtas 2012 m. Plotas 777,22 ha. Priklauso Ukmergės miškų urėdijai, Viliukų girininkijai. Pietiniu pakraščiu eina kelias 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė .

Paviršius lygus, kai kur supelkėjęs. Dirvožemiai – velėniniai glėjiški nujaurėję priesmėliai ir priemoliai. Patenka į Armonos baseiną.

Medynai:

beržynai: 45 %,
eglynai: 26 %,
drebulynai: 10 %,
uosynai: 7 %,
juodalksnynai: 6 %,
pušynai: 2 %,
baltalksnynai: 2 %,
ąžuolynai: 2 %.

Biosferos poligonas įsteigtas siekiant išsaugoti vertingą Viliukų miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines. Nuo 2005 m. Viliukų miškas yra žinomas kaip Europos ekologinio tinklo Natura 2000 buveinių apsaugai svarbi teritorija, kurioje saugotinos retos europinės svarbos drugelių rūšys – baltamargė šaškytė (Hypodryas maturna) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).

2010–2011 m. Viliukų miške buvo atliktų biologinės įvairovės tyrimų metu aptiktos saugomo drugelio – akiuotojo satyro (Lopinga achine), vabalo – purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) populiacijos, saugomos augalų rūšys – stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus), plunksninė pliusnė (Neckera pennata), statusis atgiris (Huperzia selago), retažiedė miglė (Poa remota). Taip pat rasta reta, seniems plačialapių miškams būdinga kerpių rūšis – plačioji platužė (Lobaria pulmonaria).

Taip pat aptiktos ir išskirtos dviejų tipų Europos bendrijos svarbos buveinės: plačialapių ir mišrūs miškai ir pelkėti lapuočių miškai.^[1]

Miškuose gyvena lapės, usūriniai šunys, šernai, briedžiai, stirnos, taurieji elniai, kiaunės, kiškiai, voverės, bebrai, ondatros.^[2]

Šaltiniai

↑ Įsteigtas Viliukų miško biosferos poligonas Archyvuota kopija 2019-10-20 iš Wayback Machine projekto.
↑ Algirdas Brukas. Viliukų–Karpių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 519–520

Nuorodos

Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.

[1] Įsteigtas Viliukų miško biosferos poligonas Archyvuota kopija 2019-10-20 iš Wayback Machine projekto.

[2] Algirdas Brukas. Viliukų–Karpių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 519–520

[1]

[2]