Pereiti prie turinio

Žuvintės versmė

Žuvintės versmė

„Verdanti“ pilko smėlio ir vandens emulsija, virš kurios – apie 30 cm tyro vandens sluoksnis (vidurvasarį)
Žuvintės versmė
Žuvintės versmė
Koordinatės
55°09′19″š. pl. 24°38′08″r. ilg. / 55.155216°š. pl. 24.635537°r. ilg. / 55.155216; 24.635537
Vieta Ukmergės rajonas
Seniūnija Pabaisko seniūnija
Plotas 0,002 ha
Kodas –
Šaltinį šalikelėje saugo tvorelė

Žuvintės versmė, taip pat Žuvintės šaltinis – valstybinis gamtos paveldo objektas,[1] esantis Ukmergės rajone, Pabaisko seniūnijoje, Sukinių kaime, kairiajame Šventosios krante, Žuvintės kraštovaizdžio draustinio prieigose. 1985 m. paskelbtas respublikinės reikšmės hidrogeologiniu gamtos paminklu.[2]

Versmė liejasi šalia Žuvintės ir Sugedos upelio (Žuvintės dešiniojo intako) santakos, apie 150 m nuo Šventosios. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Pašilės girininkijos (528 kv., 25 skl.) teritorijai. Netoli, už 50 m trykšta Sugedos šaltinis. Už 150 m į pietryčius įsikūrusi sodyba, kiek tolėliau miške – kaimo sentikių kapinės, Sukinių piliakalnis.

Natūralioje Sukinių pievoje, esančioje prie pat Žuvintės versmės, ties upės išsišakojimu, gyvena kai kurių saugomų rūšių drugeliai – stepiniai perlinukai bei juodieji apolonai, auga saugomi augalai – šalmuotosios gegužraibės bei raudonosios gegūnės.[3]

Versmės skersmuo apie 1 m. Jame „verda“ skaidrus, malonaus skonio, bet geležingas vanduo. Versmė įdomi tuo, kad yra „bedugnė“ – po 30 cm vandens sluoksniu susidariusi vandens ir smėlio emulsija, kurios gylis vietomis siekia daugiau kaip 5 m.[4]

Versmės debitas yra apie 13 l/s ir priskirtinas didelio vandeningumo šaltiniams. Požeminis vanduo pakyla iš viršutinio ir vidurinio devono vandeningų bei smėlingų sluoksnių. Spūdinis vanduo pasiekia šaltinį per kvartero storymę, kurios viršutinę dalį sudaro aliuvinis smėlis su žvirgždu ir gargždu.

Versmės vandens temperatūra 7,6–7,9 °C, ištirpusio deguonies koncentracija 0,56–0,62 mg/l, oksidacinis ir redukcinis potencialas Eh = -76–107 mV. Vanduo kietas, bendrasis jo kietumas 8,21 mg-ekv/l. Vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų. Bendroji jo mineralizacija 646 mg/l, chloridų – 17,34 mg/l, sulfatų – 10,95 mg/l. Vandenyje aptikta daug ištirpusios geležies (2,28 mg/l). Aptikta nedidelė amonio koncentracija (0,34 mg/l), nitritų ir nitratų neaptikta.[5]

Versmės kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žuvintės versmė, tikėtina, atsirado 1981–1983 m. dėl apylinkėse vykdytų geologinių žvalgymų. Tuo laiku Rusijos įmonė iš Maskvos „Sojuzburgaz“ Lietuvoje vykdė Žemės gelmių ertmių paieškos darbus požeminių dujų saugykloms įrengti. Šventosios upės slėnyje, aplink Veprius buvo gręžiama 16 tiriamųjų gręžinių, kurių gylis siekė 700–800 m. Gręžinys Nr. 21821 buvo išgręžtas šalia Žuvintės upelio. Žemės gelmių registre pažymėta, kad šis gręžinys po tyrimų jame buvo likviduotas. Tačiau matyti, kad likvidavimas buvo atliktas nekokybiškai.[5]

Vietos gyventojai prisimena, prieš dirbtinai atsirandant Žuvintės versmei gretimas Sugedos šaltinis buvęs vandeningesnis. Manoma, kad šiuos abu šaltinius sieja artimas hidraulinis ryšys.[5]

Būta siūlymų natūralų Sugedos šaltinį ir arti jo dirbtinai atsiradusį šaltinį – Žuvintės versmę – laikyti vienu geologijos-hidrogeologijos paminklu.[6]

  • Šaltinio skersmuo: apie 1 m
  • Gylis: apie 5 m
  • Vandens debitas: 12,96 l/s[1]
  • Mineralizacija: 366 mg/l[1]