Pereiti prie turinio

Dukstynos akmuo

Dukstynos akmuo

Dukstynos akmuo Ukmergės centre
Dukstynos akmuo
Dukstynos akmuo
Koordinatės
55°14′55″š. pl. 24°45′43″r. ilg. / 55.248525°š. pl. 24.761961°r. ilg. / 55.248525; 24.761961
Vieta Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija Ukmergės miesto seniūnija
Aukštis 2,82 m
Plotas 4,33x2,50 m

Dukstynos akmuo – geologinis gamtos paminklas, stūksantis Ukmergės miesto centre, skverelyje prie kultūros centro, ties Kauno g. 16. Saugomas kaip vietos bendruomenės istorinis-kultūrinis simbolis.

Ant riedulio įtaisytas skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurtas bareljefas, kuriame pavaizduota moteris (merga) su dviem vilkais. Autoriaus vizija siejama su miesto praeities legendomis, be to, anksčiau, iki Pirmojo pasaulinio karo jis ir vadinosi Vilkmerge. Pasak vienos iš legendų, kadaise tose vietose buvusi šventykla, kurioje lankęsi krivių krivaitis ir vaidilutės. Kartą jos, palikusios vieną draugę ugnies saugoti, pačios nuėjusios į romuvą ir per naktį negrįžusios. Vaidilutė jų nesulaukusi ir užmigusi. Prisėlinę vilkai ją sudraskę. Toji vieta buvusi pavadinta Vilkmerge.[1]

Riedulio duomenys:[2][3]

  • Uoliena: granitas su amfibolu ir biotitu (rapakivis)
  • Matmenys: 2,82 x 4,33 x 2,50 m
  • Svoris: apie 75 t
  • Perimetras: 11,45 m

Dukstynos akmuo buvo atgabentas į Ukmergės centrą iš priemiestinio Dukstynos kaimo. Kasant molio karjere prie Šventosios upės, jis buvo aptiktas 7 m gylyje. Su kelių traktorių pagalba akmuo buvo atitemptas į Ukmergės miestą ir 1975 m. čia pastatytas pažymint miesto 750 metų jubiliejų. Verta paminėti, kad istorijoje ilgą buvo klaidingai manyta, jog Ukmergė įkurta 1225 m. Atlikus gilesnius istorinius tyrimus patikslinta, kad tikrąja miesto įkūrimo data laikomas vėlesnis laikotarpis – 1333 m. Tuomet Ukmergė buvo pirmą kartą paminėta Vartbergės kronikoje.[2]

1974 m. akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės (kitur nurodoma – rajoninės) reikšmės gamtos paminklų.[1] Dabar – be apsaugos statuso.[3]

Lietuvos geologijos tarnybos 1989 m. liepos mėn. vertinimu,[4] riedulys buvo geros būklės. Kad paminklinio riedulio padėtis būtų stabili, jo apačia nuo kultūros centro pusės buvo atremta į cementinį bloką, kuris tik truputį prasikišęs virš žemės paviršiaus. Į Kauno gatvę atkreiptasis riedulio šonas turėjo pritvirtintą vingiuotų kontūrų, dekoratyvią tamsaus lydinio plokštę. Jos viršutinėje dalyje įrėžtos dviejų jubiliejinių metų skaitmenys - 1225 ir 1975, centrinėje - pavaizduota lietuvaitės galva, o žemiau - įrašas „Ukmergė“ lietuvių ir rusų kalbų rašmenimis. Prieš riedulį pasodintos rūtos, dešinėje pusėje augo gėlės, o kairėje - kadaginiai ėgliai. Už akmens pakilumoje augo ąžuolas. Trūko ženklo, rodančio, kad čia esama geologijos paminklo.