Vidyčiai

Koordinatės: 54°42′06″š. pl. 20°12′20″r. ilg. / 54.701763°š. pl. 20.205574°r. ilg. / 54.701763; 20.205574 (Vidyčiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidyčiai
Iževskojė

vok. Widitten
rus. Ижевское
Vidyčiai Iževskojė
Vidyčiai
Iževskojė
54°42′06″š. pl. 20°12′20″r. ilg. / 54.701763°š. pl. 20.205574°r. ilg. / 54.701763; 20.205574 (Vidyčiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Pašto kodas 238345
Tel. kodas +7 40152
Tinklalapis светлый.рф

Vidyčiai arba Iževskojė (vok. Widitten, nuo 1945 m. rus. Видиттен, nuo 1946 m. rus. Ижевское) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalio pietuose, nuo 1997 m. spalio 9 d. Svetlo miesto apygardos kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Vidītai prūsiškos kilmės.[3] 17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kenigsbergo rajono, vėliau Gurjevsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 1997 m. spalio 9 d. Voločiajevskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kenigsbergo rajonas TSRS
19471997 m. Voločiajevskojės apylinkė
Gurjevsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 1997 m. Svetlo miesto apygarda Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
122 352 350


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]