Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°24′10″š. pl. 22°53′33″r. ilg. / 55.402713°š. pl. 22.892483°r. ilg. / 55.402713; 22.892483

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčia
Viduklė, bažnyčios šventorius, koplyčia.JPG
Savivaldybė Raseinių rajonas
Gyvenvietė Viduklė
Adresas S. Stanevičiaus g. 2
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1934 m.

Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčiakoplyčia, esanti Viduklėje, Raseinių rajone, Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčios šventoriuje. Priklauso šios bažnyčios architektūriniam kompleksui, nuo 2015 m. įrašyta į Kultūros paveldo registrą (regioninės reikšmės paminklo unik. kodas 38789).[1] Ji stovi šventoriaus pietvakarinėje dalyje, už bažnyčios, ties jos apside.

Koplyčios viduje – Jėzaus Nazariečio statula su baldakimu ir šoniniais angelais (vaizdas pro langą)

Viduklėje tarnavęs klebonas Alfonsas Svarinskas 1981 m. suremontavo bažnyčią ir šventorių, o taip pat ir perstatė Jėzaus Nazariečio koplyčią šventoriuje.[2] Tuomet į ją grąžinta ir ilgai bažnyčioje buvusi Jėzaus Nazariečio statula.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios inventoriuje pateikiama žinių, kad koplyčia šventoriuje stovėjo dar iki 1922 m.: be 14 „stacijų“, „yra mažutė medinė koplytėlė baldakimui ir altorėliams sudėti“. 1934 m. koplyčiai išlieti nauji pamatai, be to, tuo pat metu buvo nugriautos prastos būklės Kryžiaus kelio stotys. Naujasis šventoriaus statinys tarnavo procesijų reikmenų sandėliu. Tokios paskirties jis išbuvo iki 1980 ar 1981 m. Viduklėje tarnavęs klebonas Alfonsas Svarinskas 1981 m. suremontavo bažnyčią ir šventorių, o taip pat ir perstatė Jėzaus Nazariečio koplyčią šventoriuje.[2] Tuomet iš Igliaukos pakviesti meistrai klebono paliepimu nugriovė seną, jau sunykusią šventoriaus koplyčią ir ant jos senųjų pamatų pastatė naują, visai tokią pačią. Stogui uždengti tiko senoji skarda. Visas darbas buvo atliktas be sunkiai gaunamo tuometinės valdžios leidimo, tad labai skubiai, per kelias dienas. Skulptūra „Jėzus Nazarietis“ ilgą laiką, iki pat koplyčios perstatymo, išbuvo bažnyčios prieangyje. Koplyčios su Nazariečio statula buvimas Kryžiaus kelio stočių ansamblyje laikomas unikaliu dalyku, nes kito tokio atvejo Lietuvoje nežinoma.[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios statinys stovi tuščioje šventoriaus dalyje, tiesiai už bažnyčios, prie akmens mūro tvoros, priekiniu fasadu atgręžtas į šiaurės rytus (bažnyčios link). Pastatas kompaktinis, stačiakampio plano, 3, 5 x 3, 3 m dydžio, 2,65 m aukščio sienomis, stogas dvišlaitis, dengtas skardos lakštais. Kraigo galuose įtaisyti nevienodo dydžio, palyginti neseni metaliniai kryžiai. Iškylantis virš priekinio fasado – didesnis ir ažūrinis. Langų ir durų angos stačiakampės. Sienos vertikaliai apkaltos medinėmis profiliuotomis lentomis. Iki remonto stovėjo pjautų rąstų sienomis, be apkalos. Dvivėrės durys papuoštos iš eglute sukaltų lentų. Viduje įrengtos medinės grindys ir lubos. Altoriaus vietoje – stovinčio Jėzaus ir šoninių angelų skulptūros. Be koplyčios Jėzaus, gretimos klebonijos salėje-priimamajame pastatyta antra to paties pavadinimo skulptūra „Jėzus Nazarietis“. Abi jos yra liaudiškos kūrybos, bet padarytos ne vieno meistro ir skirtingu metu. Koplyčios statulos sukūrimo aplinkybės bei apytikris laikas žinomi, tuo tarpu klebonijos statulos kilmė nėra išaiškinta.[3]

Jėzaus Nazariečio skulptūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klebonijos medinė, 100 cm aukščio skulptūra „Jėzus Nazarietis“ XIX-XX a. sandūroje sukurta nenustatyto meistro. Statulos plastika liudija, kad tai buvo vienas iš gerai savo amatą įvaldžiusių ir patyrusių drožėjų, kurių darbų lygis tenkino ne tik tuomečių kaimo ūkininkų, bet ir bažnyčių administratorių estetinius reikalavimus. Koplyčioje stovinti statula yra vertingas liaudies skulptūros kūrinys, pagamintas iki 1880 m., 67 cm (su pjedestalu 163 cm) aukščio. Jos atsiradimo aplinkybes išaiškino kunigas Pranas Tuminas.[3] Šią statulą kartu su nedidele šventoriaus koplyčia paaukojo ilgametis Viduklės klebonas Anupras Kalenda, čia klebonavęs nuo 1834 m. ir miręs 1891 m. Tokiam Viešpaties atvaizdui jis puoselėjo meilę seniai. Dar vaikas būdamas mėgęs melstis panašioje Jėzaus Nazariečio koplyčioje, buvusioje netoli jo gimtinės, kažkur Adakave ar netoli jo. Koplyčia su jos viduje pastatyta statula buvo įkomponuota į šventoriaus Kryžiaus kelio stočių ansamblį, supusį visą bažnyčią. Tai tebuvo ant 1 metro aukščio mūrinių stulpų iškeltos medinės koplytėlės. Maždaug 10 kv. m ploto Jėzaus Nazariečio koplyčia, suręsta už bažnyčios, išsiskyrė ir tūriu, ir centrine vieta, tad buvo tarsi papildoma, penkioliktoji stotis. Šventoriaus Kryžiaus kelio stotys įrengtos apie 1880 m. Jų stulpus mūrijo vietos meistras Klikūnas, o medines dalis padarė tuometinis zakristijonas, nagingas meistras Adomas Beinorius, kuris pastatė ir Nazariečio koplytėlę. „Jėzus Nazarietis“ joje stovėjo ne visą laiką. Jis iš čia tikriausiai iškeltas dar prieš 1922 m.[3]

Viduklės statulai, kaip ir altorių „Nazariečiams“, būdingas įprastas, karališką šlovę pabrėžiantis elementas - baldakimas. Į savo pirminę vietą koplyčioje „Jėzus Nazarietis“ kartu su konsole, ant kurios stovėjo bažnyčioje, ir baldakimu perkeltas po visų statybos darbų. Dar vėliau, XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje, pertvarkytas koplyčios vidus: įdėtos grindys ir lubos, sienų apačia apkalta lentelėmis, padengta laku. Pažemėjus patalpai dėl sudėtų lubų, baldakimas nebetilpo, todėl jis neteko viršūnės kryželio, o buvusi konsolė sumažinta, padėta ant grindų. Baldakimas su statula priglaustas prie galinės koplyčios sienos. Abipus jo, ant šoninių pakylų pastatytos angelų statulos, anksčiau skirtos tarpukaryje pastatytam, dabar neišlikusiam bažnyčios šoniniam altoriui.[3]

Koplyčios „Jėzus Nazarietis“ - tai tiesiai stovinčio, ilgu raudonu rūbu vilkinčio, su erškėčiais dengta karūna, surišto, nukankinto Viešpaties atvaizdas. Jis sietinas su scena Poncijaus Piloto rūmuose, kai šis Romos prokuratorius pastatė Jėzų prieš minią ir tarė „Štai žmogus“. Viduklės „Jėzui Nazariečiui“ būdinga tradicinė ikonografija. Statula medinė, bet dar turi ir iš kitų bei naujesnių medžiagų padarytų elementų. Vainikas nebe pirminis, bet tikriausiai panašus į autentiškąjį, nupintas iš natūralios spygliuoto augalo šakos. Dabartinė virvė irgi naujesnė, kitokios formos, kabo atsipalaidavusi. Škaplierius laikomas autentišku. Figūros plastika turi ir visai liaudies skulptūrai, ir tik Jėzaus Nazariečio siužetui būdingų ypatybių, atspindi individualų meistro braižą.[3] Kaip dažnai būna liaudiškose statulose, pasiaurinti pečiai ir pakeistos proporcijos, smarkiai padidinta, atkreipianti dėmesį skulptūros galva. Jėzaus veidas labai išilgintas, aptakių linijų. Skulptūros polichromija kartotinė, tradicinė. Dirbinio viršų užbaigia baldakimas, kuris vainikuoja Išganytojo atvaizdą, pabrėždamas dangaus ir žemės karaliaus įvaizdį.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Regimanta Stankevičienė. Jėzus Nazarietis Viduklėje // Viduklė. Kaunas. Naujasis lankas, 2002. P. 539-547, iliustr.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-12-26. 
  2. 2,0 2,1 Alfonsas Svarinskas (anykstenai.lt)
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Regimanta Stankevičienė. „Savastis“, 2003. VIII. „Jėzus Nazarietis Viduklėje“. / 123. Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia. Architektūra ir sakralinės dailės vertybės lituanistikadb.lt Archyvuota kopija 2022-05-19 iš Wayback Machine projekto.