Prokuratorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Prokuratorius. Jost Amman Ständebuch, 1568 m.

Prokuratorius (lot. Procurator, cura - globa) - įgaliotinis, reikalų tvarkytojas, rūpintojas, globėjas. Advokato profesijos Romos laikais pirmtakas.

Senovės Roma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos imperijoje prokuratorius iš pradžių buvo vergas arba išlaisvintasis asmuo (buvęs vergas), kuris savo valdovo ar patrono pavedimu valdė jo turtus, pvz., pinigus, tvarkė ūkinius reikalus.