Vesiai
Vesiai (rus. Весь) – Baltijos finų gentis, gyvenusi šiaurės Rusijoje, prie Belojės ir Ladogos ežerų. Jie buvo dabartinių vepsų (iš dalies ir karelų) protėviai. Vertėsi žemės ūkiu, medžiokle, žvejyba.
IX a. dalis vesių žemių buvo prijungta prie Kijevo Rusios.[1]
Su vesiais ir meriais siejama archeologinė Djakovo kultūra, iki V–VI a. gyvavusi Rytų Europos lygumos šiaurėje. Su vesiais galimai susiję X a. pr. arabų keliautojo Ahmado ibn Fadlano minimi visu (arab. ويسو = wīsū), gyvenę į šiaurės rytus nuo Pavolgio Bulgarijos.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vesiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 186 psl.
- ↑ Напольских В. В. Булгарская эпоха в истории финно-угорских народов Поволжья и Предуралья