Vesiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rytų Europos tautos ~X a. pr.

Vesiai (rus. Весь) – Pabaltijo finų (suomių) gentis, gyvenusi šiaurės Rusijoje, prie Belojės ir Ladogos ežerų. Jie buvo dabartinių vepsų (iš dalies ir karelų) protėviai. Vertėsi žemės ūkiu, medžiokle, žvejyba.

IX a. dalis vesių žemių buvo prijungta prie Kijevo Rusios.[1]

Su vesiais ir meriais siejama archeologinė Djakovo kultūra, iki VVI a. gyvavusi Rytų Europos lygumos šiaurėje. Su vesiais galimai susiję X a. pr. arabų keliautojo Ahmado ibn Fadlano minimi visu (arab. ويسو = wīsū), gyvenę į šiaurės rytus nuo Pavolgio Bulgarijos.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]