Barzdūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Barzdūnai
Barzdūnai..jpg
Barzdūnų gyvenvietė prie Šilutės

Barzdūnai
Koordinatės 55°21′22″š. pl. 21°29′49″r. ilg. / 55.356°š. pl. 21.497°r. ilg. / 55.356; 21.497 (Barzdūnai)Koordinatės: 55°21′22″š. pl. 21°29′49″r. ilg. / 55.356°š. pl. 21.497°r. ilg. / 55.356; 21.497 (Barzdūnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų skaičius 74 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Barzdū́nai

Barzdūnai (dar buvo vadinami Cimermaniškiais; vok. Barsduhnen, Zimmermannischken) – kaimas Šilutės raj. sav. teritorijoje, 2 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė – Ramučiai. Barzdūnai ribojasi su Šilutės miestu, Verdainės, Macikų, Grabupių kaimais.

Barzdūnuose yra Šilutės r. valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Šilutės vandenys“, Šilutės miesto veikiančios kapinės, kapinynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barzdūnų apylinkėse gyventa jau pirmo tūkstantmečio pradžioje. 1897 m., pro Barzdūnus tiesiant kelią Žibai-Ramučiai, rastas II-III a. kapinynas; 18971898 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (18511922); ištirti 9 griautiniai kapai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti po akmenų grindiniu; rastos įkapės – geležiniai dalgiai, įmovinis kirvis, žalvariniai antkakliai su trimitiniais ir kūginiais galais, ritiniai ir statinėliniai smeigtukai, kabučiai, apskrito pjūvio apyrankės, trys Romos monetos[2], amalio karoliai; radiniai perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1614 m. Barzdūnų dabartinėje teritorijoje minimas gyventojas Peter Barzden, o jau 1651 m. Prūsijos kurfiursto žemės nuosavybės dokumentuose – Barzdūnų kaimas.

XVII a. pirmoje pusėje Barzdūnuose įkuriamas dvaras, kurio pagrindą sudarė Šilokarčemos valsčiaus tarėjo Franco Dorno turėti 3 ūbai (apie 52 ha) žemė; Barzdūnų dvarui dar priklausė ariama žemė Kirlikų kaime ir pievos tarp Šilokarčiamos ir Šyšos upės. XVII a. antroje pusėje dvarą įsigijo Martinas Cimermanas, tuo laiku kaimas ir dvaras vadintas Cimermaniškiais. 1728 m. Barzdūnų dvaro valdytojas G. Šperberis dar įsigijo karčiamą ir 9 ūbus 7 margus žemės Verdainėje, ir 97 rykštes žemės Šlažuose. Vėliau Barzdūnų dvaro valdytojais buvo Weckau, Rūmų Teismo advokatas Philipp Belger, valdžios tarėjas, Klaipėdos masonų Memphis ložės įkūrėjas Friedrich Radke. XIX a. pab., valdant Francui Radkei, Barzdūnų dvaras buvo išparceliuotas, dvarvietėje įsikūrusi nauja gyvenvietė buvo vadinama Mažuoju Berlynu.

1850 m. Barzdūnuose katalikai, nusipirkę žemės sklypą, įrengė kapines, kurios sovietmečiu buvo praplėstos, o 1983 m. atidarytos naujos. Tarpukaryje Barzdūnuose buvo ir žydų kapinės, kurias 1939 m. hitlerininkai jas sunaikino.

1904 m. Barzdūnų kaime pastatyta plytinė.

1905 m. Barzdūnuose gyveno 37 % lietuvninkų.

1909 m. Barzdūnuose graužduobėje surastas mamuto kaulas su negiliu įpjovimu iš vėlyvojo ledynų laikotarpio; perduotas į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1913 m. dalis Barzdūnų prijungti prie Šilutės.

Tarpukaryje Barzdūnų miškelyje buvo „Šveicarų slėnio“ restoranas.

Nuo 1938 m. rudens iki 1939 m. kovo 24 d. Barzdūnų kaime veikė privati lietuvių mokykla, išlaikoma Klaipėdos krašto mokyklų draugijos.

1948 m. Barzdūnų žvyro karjere rasti keli daiktai iš IX-XIII a., saugomi Šilutės muziejuje.

1997 m. buvo 50 ūkių, 2003 m. tik 10 ūkių laikė 26 galvijus.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
337 129 120 74


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.