Šilutės evangelikų kapinių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°20′42″š. pl. 21°29′16″r. ilg. / 55.34506°š. pl. 21.48775°r. ilg. / 55.34506; 21.48775

Christian cross.svg
Šilutės evangelikų kapinių koplyčia
Šilutė. Evangelikų kapinių koplyčia.JPG
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Šilutės rajonas
Gyvenvietė Šilutė
Adresas Tilžės g. 37A
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1907 m.

Šilutės evangelikų kapinių koplyčia – veikianti, atnaujinta koplyčia, stovinti Šilutėje, senosiose evangelikų kapinėse geležinkelio linijos ir Tilžės gatvės kampe. Pastatas stūkso šalia tako, vedančio į kapinių gilumą. Jame įsikūrusi Šilutės gražinimo draugija. Anksčiau pastatas buvo prastos būklės, užmūrytais langais, kiauru stogu, naudotas kapinių įrankiams laikyti.

Oficialiai koplyčia atidaryta 2013 m. gegužės 25 d. per Šilutės miesto šventę, minint Šilutės (Šilokarčemos) parapijos įkūrimo 100 metų jubiliejų. Vėl duris atvėrusią koplyčią pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Kapinės su koplyčia įtrauktos į pažintinį maršrutą „Šilutės knygininkų atminimo takais“.[1]

Koplyčioje eksponuojami kapinių senieji kryžiai, tvorelių fragmentai, statinių medinės kolonos, didesnė jų dalis laikoma koplyčios tvarkomoje dalyje – apsidėje.

Koplyčios interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1832 m. naujai atidarytos Verdainės evangelikų kapinės. 1907 m. čia pastatyta mūrinė šarvojimo koplyčia. 1910 m. lapkričio 1 d. įsteigta Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapija, nuo Verdainės parapijos atskyrus aštuonis kaimus. 1911 m. ėjusiame „Evangelisches Gemeindeblatt für das Kirchspiel Werden“ leidinėlyje nurodyta kapinių koplyčios pašventinimo data – 1910 m. lapkričio 27 d., pirmąjį Advento sekmadienį.

Po 1945 m. kapinės buvo sistemingai naikinamos, siekiant ištrinti „vokišką“ arba krikščionišką paveldą, kol 1962 m. buvo nuspręsta jas uždaryti. Kapinės tapo apleistos: jose buvo girtuokliaujama, paliekamos šiukšlės, laužomi paminklai. 1967 m. kapinių koplyčia buvo remontuojama, siekiant pritaikyti ją šarvojimo reikmėms. Remonto metu buvo šalinami visi krikščioniški įrašai ir simboliai.

Dar 1990 m. Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus specialistai tuometinio Šilutės komunalinių įmonių kombinato užsakymu parengė šių kapinių regeneracijos projektą. Buvo atlikti ir istoriniai tyrimai, kapinių būklės fotofiksacija, numatyta atnaujinti takus, išvalyti sąžalynus. Senosios Šilutės civilių gyventojų kapinaitės Tilžės gatvėje jau daug metų buvo aktuali diskusijų tema. Buvo diskutuojama dėl jų tvarkymo vizijos, ar išlikusius kapus sutvarkyti ir palikti, ar panaikinti, paliekant nedidelį atminimo ženklą, o visą teritoriją paversti parku. Prieš 23 metus parengtas kapinių regeneracijos projektas nebetiko, reikėjo papildomų lėšų jo koregavimui, naujai topografinei nuotraukai.

Apie senojo projekto egzistavimą besikeičiančioms Šilutės valdžioms vis primindavo Šilutės gražinimo draugija. Nesulaukdami realių darbų pradžios, draugijos nariai ėmėsi tvarkyti kapines, prie koplyčios buvo pakabintas informacinis stendas. 2009 m. draugija inicijavo griūvančio kapinių koplyčios stogo remonto darbus. Miesto administracija paskyrė lėšų pastato stogui uždengti, taip buvo sustabdytas tolesnis statinio nykimas. Pavyko pasiekti, kad senoji koplyčia būtų įtraukta į Savivaldybės investicijų programą, įvertinant kapinaičių aptvėrimo ir pokariu nugriautų vartų atstatymo galimybę. Pakeitus stogą, darbai sustojo. 2012 m. koplyčios vidaus remonto darbus apmokėti pasisiūlė Beverstedto (Vokietija) gyventojai. Prie remonto nemokamai prisidėjo Turizmo ir verslo paslaugų mokyklos moksleiviai, vadovaujami mokytojų. 2013 m. lapkričio 23 d. joje buvo atlaikytos pirmosios pamaldos po Antrojo pasaulinio karo.[2] Ruošiantis pamaldoms buvo įrengtas rėmėjų atvežtas židinys patalpoms apšildyti.

2017 m. koplyčia buvo perduota Šilutės gražinimo draugijai dešimties metų laikotarpiui pagal panaudos sutartį neatlygintinai valdyti ir naudotis.[3] Joje pakeistas stogas, įrengta lietaus nuvedimo sistema, sutvarkytas vidus (pertinkuotos sienos, išvedžiota elektra ir kt.), įstiklinti langai, anksčiau buvę aklinai užmūryti.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai keturkampis pastatas, beveik 80 kv. metrų dydžio, dengtas olandiškomis čerpėmis, su ovaliais langais. Pagrindiniame fasade, iš pietų pusės, įrengtos plačios dvivėrės durys, priešingame gale prigludęs mažesnis stačiakampio plano priestatas. Žinių apie koplyčios projekto autorių, statybos darbų eigą, vidaus įrangą nėra. Žinoma, kad ant stogo buvo kryžius, virš ėjimo durų buvusios graikiškos raidės – α ir Ω (alfa ir omega), o ant šoninių fasadų įrašai vokiečių kalba: „Palaiminti mirę Viešpatyje“ bei „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“. Viduje buvo altorius. Visi šie elementai nukentėjo ar dingo per koplyčios remontą 1967 m. Neišliko ir šalia stovėję kapinių vartai su mūro kolonomis.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka