Armalėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Armalėnai
Armalėnai.jpg
Armalėnų panorama

Armalėnai
Koordinatės 55°20′31″š. pl. 21°31′52″r. ilg. / 55.342°š. pl. 21.531°r. ilg. / 55.342; 21.531 (Armalėnai)Koordinatės: 55°20′31″š. pl. 21°31′52″r. ilg. / 55.342°š. pl. 21.531°r. ilg. / 55.342; 21.531 (Armalėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų skaičius 147 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Armalė́nai
Kilmininkas: Armalė́nų
Naudininkas: Armalė́nams
Galininkas: Armalė́nus
Įnagininkas: Armalė́nais
Vietininkas: Armalė́nuose

vok. Hermannlöhlen, Boegschen, Urbißken

Armalėnai (dar buvo vadinami: Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai) – kaimas Šilutės rajono teritorijoje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio  165  ŠilalėŠilutė . Iš pietų prieina Gaidelių miškas.

Armalėnai ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais.

Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, Šilutės aerodromas, (iki 2006 m. buvo LK KASP Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė), UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pab. buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), primenantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848 m.-1935 m.), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (18511922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.

Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), privatus platusis (1435 mm) geležinkelis Šilutė-Kulėšai (1912 m.-1944 m.; 1945 m. išardytas) su stotele. XXa. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70 % lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.

Antrojo pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio.

Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje bei Šilutės mieste.

1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m. 1925 m. 1939 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
352 428 321 116 151 173 147


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Eduardas Macikas (1904–1981) – vokiečių dailininkas, aktorius ir režisierius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]