Vaju

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaju
Vaju šeima, Kolumbija
Vaju šeima, Kolumbija
Gyventojų skaičius 400 000
Populiacija šalyse Kolumbijos vėliava Kolumbija:
270 413 (2005 m.)

Venesuelos vėliava Venesuela:
293 777 (2001 m.)

Kalba (-os) vaju, ispanų
Religijos animizmas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės anju, kiti aravakai
Vikiteka: Vaju

Vaju (Wayu, Wayúu) arba gvachirai (Guajiro, Wahiro) – indėnų tauta, gyvenanti Pietų Amerikos šiaurėje, La Gvachiros pusiasalyje (Kolumbija ir Venesuela). Populiacija siekia ~400 tūkst. žmonių. Kalba vaju kalba, priklausančia aravakų kalbų šeimai.

Vaju gyvena sausringose La Gvachiros dykynėse, sudaro beveik 20 % visų Kolumbijos indėnų ir yra gausiausia Venesuelos indėnų tauta. Verčiasi ožkų, galvijų ganymu, medvilnės auginimu, gerybių rankiojimu. Išvystę tekstilės amatą – gamina hamakus, spalvingus rūbus, krepšius. Gyvena nedideliuose kaimuose („rančerijose“), namus stato iš purvo, šiaudų ir džiovintų nendrių mišinio, stogą dengia iš kaktuso šerdžių. Tiesa, dabar dažniau stato namus iš cemento.

Išlikę iniciacijų, laidojimo su įkapėmis ritualai. Gyvena bendruomenėmis, kurioms vadovauja seniūnas (''Pütchipü’üi), sprendžiantis bendruomenės konfliktus. Šie konfliktai sprendžiami taikiai, kaltė išperkama materialinėmis kompensacijomis. Klanų giminystės sistema matrilinijinė. Vaju Pütchipü’üi sistema 2010 m. įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą[1].

XVIII a. vaju indėnai kariavo su ispanais, jie vieninteliai iš Kolumbijos indėnų išmoko naudotis šaunamaisiais ginklais ir jodinėti arkliais, todėl kėlė grėsmę kolonistams. 1769 m. vaju La Gvachiros regione pradėjo didelį sukilimą. XIX a. pab. pradėta tautos evangelizacija.

Iš indėnų vaju kilusi Venesuelos aktorė Patricia Velásquez.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]