Ekvadoriečiai

Ekvadoriečiai
Ekvadoriečiai mitinge
Gyventojų skaičius	~17,5 mln.
Populiacija šalyse	Ekvadoras: ~16 mln. Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,56 mln. Ispanija: 0,35 mln. Kanada: 20 tūkst. Čilė: 16 tūkst.
Kalba (-os)	ispanų, iš dalies kečujų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (daugiausia katalikybė)
Giminingos etninės grupės	kečujai, kanjariai, šuarai, ir kt. indėnai, ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač perujiečiai, kolumbiečiai)

Vikiteka:	Ekvadoriečiai

Ekvadoriečiai (isp. Ecuatorianos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Ekvadore. Populiacija – virš 17 mln. žmonių. Taip pat gyvena išeivijoje JAV, Ispanijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Čilėje, kitose Lotynų Amerikos valstybėse. Kalba vietine ispanų kalbos tarme, dalis – kečujiškai. Pagal tikybą – Romos katalikai, yra protestantų.

XVI a. pr., prieš pat ispanų užkariavimą, vietines Ekvadoro tautas pavergė inkai. Kai kurios iš tų tautų (pvz., kanjariai), kovojo ispanų pusėje prieš inkus. Kolonijiniu laikmečiu (1534–1822 m.) didelė dalis gyventojų pradėjo vartoti šiaurines kečujų tarmes. Ėmė klostytis metisų bei ispanakalbių indėnų sluoksnis. Kreolai bei iš Ispanijos atvykę valdininkai sudarė siaurą elitinį visuomenės sluoksnį. 1822 m. Ekvadoro teritorija pateko į Didžiąją Kolumbiją, o 1830 m. tapo nepriklausoma valstybe.

Tautos branduolį (71,9 %) sudaro metisai – iš indėnų kilę, bet gerokai ispaniškos kultūros (ypač miestuose) paveikti žmonės. Šiaurinėje pakrantėje sutelktai gyvena juodaodžių ir mulatų (4–6 %) bendruomenė (centras – San Lorensas). Jų tarpe išskiriama montubijų bendrija – tai maronai, 1623 m. sudužus vergų laivui pasitraukę į džiungles ir apsigyvenę tarp indėnų. Baltieji (daugiausia kreolai) sudaro 6,1 % gyventojų (daugiausia ispanų, italų kilmės).

Pakrantės gyventojai verčiasi prekybine žemdirbyste (bananai, kava, kakava), džiunglėse plėtojama naftos gavyba. Savoms reikmėms auginami kukurūzai, bulvės, veisiamos avys ir kiti gyvuliai.

Kaimuose išlikę tradiciniai bendruomeniniai ryšiai – talkos statant namus, tiesiant kelius, apdirbant laukus. Vandenyno pakrantėje ir Amazonijoje būdingi lengvi lentiniai namai, neretai ant polių (Gvajakilio įlankoje – ant plaustų). Kalnuose namai iš nedegtų plytų.

Išlaikę tradicinės tautosakos, mitologijos nuotrupų.^[1]