Velnio akmuo (Druskininkai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Velnio akmuo (Druskininkai)
Devil Stone at Svendubre (09-06-14)1.jpg
Savivaldybė Druskininkai
Seniūnija Viečiūnų seniūnija
Aukštis 3,23 m
Plotas 7,61 x 5,21 m
Žvalgytas 1974, 1998, 1999 m.
Registro Nr. u. k. 13037 / A207P / AR1551

Koordinatės: 53°59′6.95″ š. pl. 23°55′44.4″ r. ilg. / 53.9852639°š. pl. 23.929000°r. ilg. / 53.9852639; 23.929000 Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas 13037, senas registro kodas A207P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1551; valstybės saugomas geologinis paminklas) – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.

Velnio akmens vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Akmuo 2016 m. vasarį
Pro akmenį eina dviračių takas į Druskininkus

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios akmens dalies aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21, didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m.

Akmens rytiniame šone, nuolaidžioje plokštumoje yra 9 duobutės, iš kurių dvi sunkiai matomos. Mažiausia duobutė 2,5 cm skersmens ir 0,3 cm gylio, o didžiausia – 4,5 cm skersmens ir 0,5 cm gylio.[1]

Akmens viršuje iškalta duobutė, į kurią seniau buvo įstatytas metalinis kryžius.

Saugomos teritorijos plotas – 0,07 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo stūkso vietovėje, kuri vadinama Ažugojais, Pagojais. Istorinėje literatūroje minimas nuo 1923 m. Pasakojama, kad akmenį apie 1841 m. norėta suskaldyti ir panaudoti Druskininkų bažnyčios, o apie 1905 m. – Ratnyčios bažnyčios statybai, bet vietos gyventojai, laikę akmenį šventu, neleido jo sunaikinti. Tiesa, vėliau apylinkės ūkininkai savo reikmėms akmenį apskaldė. 1936 m. per gegužines pamaldasGardino atvykę dvasininkai atlaikė prie akmens pamaldas ir pašventino atsivežtą metalinį kryžių, kuris buvo įstatytas į akmens viršūnę. Sovietmečiu kryžius buvo nulaužtas.

1972 m. akmuo paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR1551),[2] 1993 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A207), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu A207P, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[3]

2004 m. šalia akmens legendų motyvais pastatytos medinės skulptūros „Varpininkas“, „Raigardo legenda“, „Piemenaitė“ (autoriai V. Dabrukas, A. Lastauskas, J. Videika).

Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Akmenį Velnias nešęs užtvenkti Nemuną, tačiau rytmetį gaidžiams pragydus jį pametė.[4]
  • Akmenį Velnias nešė per Nemuną norėdamas baigti mūryti Liškiavos pilį, tačiau užgiedojus gaidžiui, akmuo iškrito. [5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švendubrės akmenį „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (1928 m.) paminėjo Petras Tarasenka, remdamasis Zigmanto Gliogerio darbu (neaišku, kuriuo) ir Vinco Krėvės padavimais. 1962 m. akmenį aplankė Istorijos instituto žvalgomoji ekspedicija, kuri pažymėjo jį „nearcheologiniu paminklu“.[6]

1974 m. žvalgė Juozas Markelevičius.[7] 1988 m. ekspedicija (vad. Jonas Balčiūnas) padarė svarbų atradimą – pastebėjo duobutes ant akmens šono. Tai leido priskirti jį šventų akmenų grupei.

19981999 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius. Per 1998 m. žvalgymus 24 m į pietus nuo akmens dirvoje užfiksuota 15-oji Švendubrės akmens amžiaus radimvietė.[8]

Vykintas Vaitkevičius akmenį priskiria apeiginių akmenų su dubenėliais grupei, kurie datuojami žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Duobutės ant Švendubrės akmens (Druskininkų sav.). – Aruodai.lt
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 428, eil. Nr. 1551
  3. Švendubrės akmuo su dubenėliais, vad. Velnio akmeniu, Druskininkų sav. (Viečiūnų sen.). – Švendubrės k.,Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras
  4. Legenda nurodoma stende prie akmens
  5. Padavimas apie Velnio pamestą Švendubrės akmenį. – Aruodai.lt
  6. Archeologinių žvalgymų Raigardo slėnyje ir apylinkėse (Varėnos rajonas) 1998 metais ataskaita, 16 p.
  7. Švendubrės Velnio akmuo. – Aruodai.lt
  8. Linas Kvizikevičius, Tomas Ostrauskas, Vykintas Vaitkevičius. Žvalgomoji ekspedicija Raigardo slėnyje. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. – Vilnius, 2000. – P. 42
  9. Ar tikrai Raigardas prasmego? – Geologijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus dailės akademija. – 2001

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka