Veiviržėnų valsčius
55°36′š. pl. 21°36′r. ilg. / 55.60°š. pl. 21.60°r. ilg.
| Veiviržėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Veiviržėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Kretingos apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Veiviržėnų valsčius (rus. Вевиржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Veiviržėnai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Gyventojų patogumui XX a. tarpukariu keli Švėkšnos valsčiaus kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus: 1934 m. – Balsėnų kaimas, 1938 m. – Dūdinėlių, Sausių ir Vainių kaimai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Priekulės rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4051 | 377 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 43 | |
| 1923 m.[3] | 140 | 4294 | 975 | ||
| 1932 m. | 144 | 4223 | 6 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
156 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aleksas Jocys, 1932 m.[6]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Aisėnai | Aisėnų seniūnija | Aisėnų apylinkė |
| Balsėnai | - | Balsėnų apylinkė |
| Brožiai | Brožių seniūnija | Brožių apylinkė |
| Liepaičiai | Lėpaičių seniūnija | Liepaičių apylinkė |
| Mataičiai | Mataičių seniūnija | Mataičių apylinkė |
| Norgėlai | Norgėlų seniūnija | - |
| Veiviržėnai | Veviržėnų seniūnija | Veiviržėnų apylinkė |
| Iš viso: | 6 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvusio Veiviržėnų valsčiaus teritorijoje kalbama šiaurės žemaičių kretingiškių tarme.
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4294 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1947 | Trepkalniai | Romaldas Idzelevičius, šokėjas ir treneris | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 603–604 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 57