Varnikų botaninis zoologinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Varnikų botaninis zoologinis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Pelkės vaizdas nuo pažintinio tako
Pelkės vaizdas nuo pažintinio tako
Vieta: Trakų rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Trakai
Žemėlapis rodantis Varnikų botaninis zoologinis draustinis vietą.
Varnikų botaninis zoologinis draustinis
Koordinatės: 54°38′24″ š. pl. 24°58′33″ r. ilg. / 54.64000°š. pl. 24.97583°r. ilg. / 54.64000; 24.97583Koordinatės: 54°38′24″ š. pl. 24°58′33″ r. ilg. / 54.64000°š. pl. 24.97583°r. ilg. / 54.64000; 24.97583
Commons-logo.svg Vikiteka: Varnikų botaninis zoologinis draustinisVikiteka

Varnikų botaninis zoologinis draustinis – draustinis Trakų rajone, Trakų seniūnijoje, šalia Varnikų. Draustinis apima 450 ha Varnikų miško bei 207 ha Ilgelio pelkės.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinės draustinio dalies reljefą sudaro dvi rytų-vakarų kryptimi orientuotos Baltijos stadijos Rytų Lietuvos (Pomeranijos) fazės metu susidariusios moreninių kalvų grandinės. Šiaurinę dalį apaugęs XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dygimo natūraliai susiformavęs miškas (205 ha), daugiausiai ąžuoliniai pušynai ir ąžuoliniai eglynai. Miško pakraščiuose auga XX a. vidurio-pabaigos sodinimo pušų ir eglių jaunuolynai. Beveik visas draustinio miškas yra valstybės nuosavybė.

Pietinė draustinio dalis – termokarstinėje dauboje susidariusi Ilgelio pelkė (207 ha). 70 % pelkės yra žemapelkė, likusi – tarpinio tipo pelkių plotų supama aukštapelkė. Didžiausias organinės kilmės klodo storis yra apie 10 m, vidutinis organinės kilmės nuosėdų (durpės ir sapropelis) storis – apie 2-4 m. Pelkėje telkšo Baluoša, Bevardis, Ilgelis ir Piliškių ežeras, seniau sudarę vieną ežerą. Šiauriau Ilgelio telkšo užpelkėjęs Dumblės ežeras. Kadangi pelkė yra apie 1 m aukščiau už Lukos vandens lygį, vandens perteklius iš pelkės melioraciniais grioviais nuteka į šį ežerą, todėl žemapelkės pakraščiai yra nusausėję ir apaugę krūmais, o aukštapelkė apaugusi pušimis ir beržais.

Draustinyje aptikta 600 rūšių aukštesniųjų augalų, iš jų 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 118 samanų rūšių (4 saugomos, dar 3 Lietuvoje rastos pirmą kartą), 204 kerpių rūšys (4 saugomos). Draustinio ežeruose nustatytas 441 planktoninių dumblių taksonas. Aptikta retų vabzdžių ir paukščių, nors gyvūnija plačiai netyrinėta.

Pelkės ir miško pakraščiai ribotai šienaujami bei ganomi, ūkinė veikla miške minimali. Draustinyje renkami grybai ir uogos, aukštapelkė gausi spanguolių, miškas – mėlynių ir žemuogių. Neigiamą poveikį draustinio išsaugojimui daro intensyvus lankymas, poilsinis Skaisčio pakrantės naudojimas bei su šia žmogaus veikla susijęs sunkiai valdomas adventyvinių augalų rūšių plitimas. Dėl bendrų klimato kaitos tendencijų, ypač požeminių vandenų sekimo Lietuvoje, sausėja Ilgelio pelkė.[1]

Pažintinis takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinyje įrengtas 3,5 km ilgio pažintinis takas su 10 informacinių stotelių, poilsio vietomis su suoleliais ir pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis.[2]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]