Lydos pilis

Lydos pilis

Lydos pilies bokštas

Lydos pilis – pilis prie Lydos miesto, viena seniausių Lietuvos mūro pilių dabartinėje Baltarusijoje. Gynybinės linijos, kurią sudarė Naugarduko, Krėvos, Medininkų ir Trakų pilys dalis.

Istorija

Napoleonas Orda. Lydos pilies griuvėsiai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino įsakymu pilis pastatyta apie 1330 m. Nuo XIV a. aštunto dešimtmečio iki 1381 m. pilį valdė Algirdo, vėliau Jogailos patarėjas Vaidila, 1381–1392 m. kunigaikštis Kaributas. Nuo 1392 m. ją valdė Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai. Pilį 1384 m. buvo užėmę ir apgriovę kryžiuočiai, 1392 m. ją užėmė Vytautas su savo sąjungininkais. Pilis atlaikė 1394 m. anglų ir prancūzų riterių puolimą, 1406 m. jos neįveikė Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavičius, 1433 m. – kunigaikštis Švitrigaila, 1506 m. – totoriai. 1659 m. ją buvo užėmusi Rusijos kariuomenė. Per Šiaurės karą pilį du kartus buvo užėmusi Švedijos kariuomenė, ji ir susprogdino pilies bokštus. Paskutinis mūšis pilies griuvėsiuose įvyko 1794 m. per T. Kosciuškos sukilimą su Rusijos kariuomene.

Pilyje buvo stačiatikių cerkvė, 1533 m. perkelta į Lydos miestą. 1568–1794 m. pilyje veikė apskrities bajorų teismas, buvo saugomi jo dokumentai. Pilis pradėjo nykti po 1710 m. Apleista 1794 m. 1794–1914 m. pilies aikštė Rusijos imperijos kariuomenės dalinių buvo naudojama kaip šaudykla. Po 1891 m. Lydos gaisro rusų valdžia leido pilies plytas panaudoti miesto pastatų atstatymui.

1982 m. Lydos pilies griuvėsiai konservuoti, iki 2004 m. atstatytos Lydos pilies sienos ir šiaurės rytų pusės bokštas. 2005 m. Lydos pilyje įsikūrė Lydos istorijos ir meno muziejus.

Pilis

Lydos pilis – aptvarinio (gardinio) tipo mūrinė pilis su dviem bokštais, vienais vartais. Pilis statyta nuolaidžioje aukštumoje, kurią iš trijų pusių supo vandens perkasas, pilies rytinėje pusėje teka Lydajos upelis. Lydos pilis – netaisyklingo keturkampio plano uždaras gynybinis ir gyvenamasis kompleksas. Pilies viršutiniuose aukštuose – gyvenamosios patalpos, tarp jų kareivinės, komendanto butas ir ūkinės patalpos. Sienos kiautiniu būdu mūrytos iš lauko akmenų ir plytų, 12 m aukščio, 93,5 x 83,5 x 80 x 84 m ilgio, 2,5 m storio apačioje, 1,5 – viršuje. Pilies vidaus aikštė buvo 81,1 m ilgio ir 78 m pločio. Pilies bokštai – keturkampiai, stovėjo šiaurės rytų ir pietvakarinėje pusėje.

Literatūra

• Трусаў А.А. Старадаўніх муроў адраджэнне: Мінулае і сучаснасць Лідскага замка / з серыі „Помнікі Беларускага дойлідства“. – Мінск: Полымя, 1990.