Valdas Antanas Gurskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valdas Antanas Gurskis (g. 1936 m. spalio 12 d. Kloviniuose, Utenos apskritis) – Lietuvos tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Kauno dailės mokyklą.[1] 1962 m. baigė monumentaliąją tapybą Lietuvos dailės institute.

Nutapė peizažų, portretų, figūrinių kompozicijų, jose vaizdavo žmones, architektūrą („Pilka diena prie jūros“ 1979 m., „Valerijono Jucio portretas“ 1980 m., „Rūkas“ 1982 m., „Fatališkas peizažas“ 1986 m.), tapybos kūrinių ciklus („Bažnytėlių Lietuva“ 2001 m., „Žvilgsnis į istoriją“ 2004 m.). Sukūrė monumentalių kūrinių (pano Lietuvių liaudies pasakų temomis 1963 m., Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų skaitykloje, pano Vilniaus geležinkelio stoties restorane 19641965 m., reljefas „Improvizacija saulės tema“ 1970 m., Tauragnų kultūros namuose, freska Duokiškio kultūros namuose, 1973 m.), apie 200 metalo plastikos kūrinių. Dekoratyviniai kūriniai pasižymi tapybinės ir erdvinės plastikos sinteze.

Nuo 1962 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Maskva 1969 m., 1976 m., Nagasakis 1973 m., Helsinkis 1989 m. Individualios parodos surengtos Lietuvoje nuo 1975 m. – 27, Maskvoje 1989 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio (Bulgarijos, Rusijos) muziejai.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Žymūs kraštiečiai“. utenosseniunija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  2. Irena DobrovolskaitėValdas Antanas Gurskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 293 psl.