Vakarinis anakardis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anacardium occidentale
Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale)
Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Muileniečiai
(Wikispecies-logo.svg Sapindales)
Šeima: Anakardiniai
(Wikispecies-logo.svg Anacardiaceae)
Gentis: Anakardis
(Wikispecies-logo.svg Anacardium)
Rūšis: Vakarinis anakardis
(Wikispecies-logo.svg Anacardium occidentale)

Vakarinis anakardis (Anacardium occidentale) – anakardinių (Anacardiaceae) šeimos visžalis medis. Rūšis kilusi iš Brazilijos, bet dabar auga daugelyje tropinių kraštų (Indijoje, Pietryčių Azijoje, Vakarų ir Rytų Afrikoje, Irane). Auginamas daugiausiai dėl sėklų – anakardžio riešutų.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelyje pasaulio kalbų augalas vadinamas kažu, kešju – šis pavadinimas kilo iš tupių kalbų žodžio acajú, reiškiančio „save užauginantis riešutas“.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai nedidelis, 10-12 m aukščio medis, dažnai netaisyklingu kamienu ir labai plačia laja. Lapai apie šaką išsidėstę spirališkai, ovalūs, odiški, lygiakraščiai, 4-22 cm ilgio ir 2-15 cm pločio. Žiedai susitelkę iki 26 cm ilgio šluotelėje, smulkūs, žalsvi (vėliau parausta), 7-15 mm ilgio vainiklapiais. Subrandina netikrąjį vaisių – anakardį. Jis yra ovalus arba kriaušiškas, 5-11 cm ilgio, raudonos arba geltonos spalvos. Jis yra valgomas, pasižymi saldžiu kvapu ir skoniu. Minkštimas labai sultingas, o odelė plona, todėl anakardžių vaisių praktiškai neįmanoma transportuoti. Vaisiaus viršūnėje susidaro „tikrasis“ vaisius, vadinamas „anakardžio riešutu“. Tai lenktas, iš dviejų skiltelių sudarytas sausasis kaulavaisis, jo viduje yra sėkla. Šviežiose sėklose gausu odos alergiją sukeliančios anakardžio rūgšties, tačiau pakepinti anakardžio „riešutai“ yra tinkami valgymui.

Didžiausias pasaulyje vakarinio anakardžio medis auga Brazilijoje, Natalio mieste (užima 7500 m² plotą).

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš anakardžio sulčių gaminami gaivūs tropiniai gėrimai ir kokteiliai, o Goa – alkoholinis gėrimas. Malaizijoje anakardžio lapai dedami į salotas. Anakardžio „riešutai“ valgomi sūdyti, su cukrumi arba su šokoladu, jų dedama į konditerinius gaminius.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per metus pasaulinė anakardžių produkcija siekia beveik 790 000 tonų (2018 m. duomenys). Per 2008–2018 m. laikotarpį produkcija išaugo trečdaliu. Daugiausiai anakardžių užauginama Vakarų Afrikoje (daugiau nei trečdalis viso pasaulinio kiekio; ypač daug Dramblio Kaulo Krante), Indijoje, Vietname. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama, daugiausiai į JAV, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Kanadą, Prancūziją ir kitur.[1]

Maistinė vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

100 g šviežių anakardžio „riešutų“ yra: 43,85 g augalinių riebalų, 30,19 g angliavandenių, 18,22 g baltymų, vitaminų B5, B6, B1, B3, C, mangano, fosforo, magnio, cinko ir kt.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nuts & Dried Fruits Statistical Yearbook 2017/2018, The International Nut and Dried Fruit Council Foundation

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]