Vainotai (Tilžė)
| Istokas rus. Исток liet. Vainotai vok. Neu Weynothen | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Slavsko rajonas |
| Altitudė | 10 m |
| Pašto kodas | 238611 |
| Tel. kodas | (+7) 40163 |
Istokas (liet. Vainotai, vok. Neu Weynothen, nuo 1938 m. liepos 16 d. vok. Preußenhof, 1945–1946 m. rus. Ной Вайнотен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Исток) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 8 km į šiaurės rytus nuo Slavsko, nuo 2008 m. birželio 30 d. Timiriazevo kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skalvos žemės kaimo pavadinimas Vainōtai prūsiškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) dvaras.[4] 1947–2008 m. Timiriazevo apylinkės gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Tilžės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Timiriazevo apylinkė Slavsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Timiriazevo kaimo gyvenvietė Slavsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||
| 1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 102 | 91 | 91 | ||
| ||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 28 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vainotai GenWiki
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (196)
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.