Vacbergų šeimos koplyčia–mauzoliejus
55°54′33″š. pl. 23°21′20″r. ilg. / 55.909050°š. pl. 23.355517°r. ilg.
 | |
|---|---|
| Savivaldybė | Šiaulių miestas |
| Gyvenvietė | Šiauliai |
| Adresas | Radviliškio g. 124A |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XX a. I p. |
Vacbergų šeimos koplyčia–mauzoliejus – dvarininkų Vacbergų (Vaizbergų) pastatyta laidojimo koplyčia, esanti Šiauliuose, buvusioje Zoknių dvaro teritorijoje. Kaip regioninės reikšmės architektūros ir memorialinis paminklas, 1993 m. koplyčia buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[1]
Koplyčios–mauzoliejaus pastatas plytų mūro sienomis, stačiakampio formos plano, vieno aukšto, iš pietų pusės apipiltas žemėmis. Pietų pusėje portiko trikampis frontonas ir bokštelis neišlikę. Šiaurės pusės fasade stūkso keturių apskrito skerspjūvio kolonų ir dviejų kraštinių stačiakampio skerspjūvio plytų mūro stulpų portikas, dengtas gelžbetoninius plokščiu stogeliu. Vidaus patalpa su betoninių plytelių altoriaus pakyla, lėkštu cilindriniu skliautu, profiliuotu dekoruotu karnizu. Altorius padengtas granitiniu tinku. Jis su mensa, tabernakuliu, iškiliu reljefiniu lotynišku kryžiumi su betonine lentele ir įrašu „INRI“, trikampiu stilizuotu frontonu, jonėninio orderio piliastrais, dekoruotomis atramomis. Šalia pagrindinės patalpos šonuose buvo įrengta 18 stačiakampių kriptų.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Zoknių dvaras XX a. pirmoje pusėje priklausė Jokūbui Vacbergui. Jo sūnus Leonas buvo savanoris, žuvęs 1919 m.[2] Koplyčia–mauzoliejus pastatyta XX a. pradžioje, 3-me dešimtmetyje. Čia buvo palaidotas Lietuvos kariuomenės Inžinerijos bataliono Elektrotechnikos kuopos savanoris Leonas Vacbergas (1901-1919), žuvęs fronte. Sovietmečiu koplyčia–mauzoliejus atsidūrė karinio dalinio sanitarinėje teritorijoje ir buvo paverstas sandėliu.[3]
Manoma, jog koplyčia buvo pastatyta iki 1920 m. birželio mėn., kai jame buvo perlaidoti Leono Vacbergo palaikai. Koplyčia galėjo būti užbaigta ir portikas pristatytas iki 1924 m. Mauzoliejuje buvo palaidoti:[1]
- Jokūbas Vacbergas (1862-1937)
- Rozalija Mačiukaitė-Vacbergienė (1870-1930)
- Mykolas Vacbergas (1880-1924)
- Leonas Vacbergas (1901-1919)
- Teofilė Sataitė-Mačiukienė (~1922-?)
1941 m. laidojimo koplyčia pradėta niokoti. Gegužės mėn. mirusiųjų palaikai buvo iškelti iš mauzoliejaus, užkasti teritorijoje šalia pastato. Sovietmečiu mauzoliejus naudotas kaip ligoninės sandėlis. 1991 m. dalis teritorijoje rastų palaikų buvo perlaidota Ginkūnų kapinėse. 1994 m. atlikus prie mauzoliejaus archeologinius kasinėjimus, buvo rasta daugiau palaikų. Šiems palaikams ir ekshumuotiems iš Ginkūnų kapinių palaikams buvo atlikta antropologinė ekspertizė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto laboratorijoje. Nustatyta, kad palaikai priklausė Vacbergų šeimai. Palaikai perduoti saugoti į Šiaulių „Aušros“ muziejų.[1]
Atstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į buvusio dvaro teritoriją patenka Zoknių daugiabučiai namai, šalia kurių stūkso koplyčia–mauzoliejus.[4] Vacbergų šeimos palikuonys turi tikslą išsaugoti dvaro teritorijoje esantį parką, sugrąžinti šeimos kapavietę, atstatyti pirmykštę sakralinio pastato būklę.[5] Šiaulių miesto savivaldybė nuosavybės teisę į dvarininkų Vacbergų šeimos kapą–mauzoliejų atkūrė dabar jau mirusiai vilnietei, o kapo testamentinis paveldėjimas įteiktas jos paveldėtojui V. J. Karaliui. Mauzoliejus buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Ankstesniais metais V. J. Karalius buvo atgavęs kai kuriuos Radviliškio gatvėje esančius buvusio dvaro statinius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Vacbergų šeimos koplyčia–mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Dvarininkų palikuonims grąžins žemę Zokniuose[neveikianti nuoroda] skrastas.lt 2011-12-06
- ↑ Istorikė Roma Baristaitė apie Šiaulių kapines ir kapinynus. Vacbergų šeimos kapas-mauzoliejus snaujienos.lt
- ↑ Vilius Puronas apie Zoknius, aerodromą ir mauzoliejų snaujienos.lt
- ↑ Zoknių dvarininkų palaikai neranda ramybės[neveikianti nuoroda] krastas.lt 2006-08-19