Ukrainiečių tautinis kostiumas

Ukrainiečių tautiniai drabužiai (ukr. Українське національне вбрання) – tradiciniai ukrainiečių drabužiai, naudojami nuo seniausių laikų iki šių dienų. Jie susiformavo bendro slavų etniškumo pagrindu XVI—XVIII a.

Regioniniai ypatumai

Archajiškiausi tradicinių drabužių elementai labiausiai išsilaikė Polesėje (šiaurės vakaruose). Klasikiniu ukrainietišku rūbu laikomi drabužiai, kilę iš vidurio Priednieprės (Dniepras nuo Desnos iki Zaporožės). Pietiniuose Ukrainos regionuose pastebima įvairių tautų tradicinių drabužių įtaka. Podolės (pietvakarinės Vinycios ir Chmelnyckio sritys) gyventojų drabužiuose atsispindi ukrainiečių ir moldavų etninės kultūros įtaka, šiaurės vakarų regione – lenkų. Savitumais pasižymi ir Ukrainos kalniečių kostiumas.

Išskirtiniais ukrainiečių drabužių bruožais yra dekoratyvinė puošyba, įvairių medžiagų, konstrukcinių sprendimų ir priedų panaudojimas. Beveik iki XIX a. pabaigos atskiri elementai ir jų deriniai išsaugojo vietinius ypatumus, priklausomai nuo regiono, ypač Karpatuose. Ukrainiečių tautiniam kostiumui būdingi bendri bruožai: formos paprastumas, lieknas siluetas, turtinga puošyba, sodrios spalvos.

Marškiniai moterų aprangoje buvo svarbiausi. Jie įvairaus kirpimo, trumpesni už sijoną. Vakarinėse Ukrainos srityse marškinių rankovės puošiamos ornamentais viršutinėje dalyje, prie peties, ties alkūne, šalia rankogalio. Siuvinėtų raštų spalvų gama – kaip žydinčioje pievoje. Prijuostės baltos, siuvinėtos, su įaustais raudonais raštais. Moterų galvos apdangalai atitikdavo jų amžių ir šeimyninį statusą.

Vyrų drabužiai buvo kuklesni negu moterų. Pažymėtinas neliemenuotų, plačių marškinių, kaip viršutinių drabužių dėvėjimo būdas. Priešingai nei rusai ar baltarusiai, kurie juos dėvi palaidus ar sujuostus, daugelyje Ukrainos regionų vyrai nešioja marškinius, jų apačias sukišę į kelnes. Ukrainiečių kelnės neįprastai plačios, maišiškos, ypač Zaporožės kazokų tradiciniai šarovarai.