Užgirio traktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Užgiris arba Užgirio traktas (lenk. Trakt Zapuszczański) – istorinėje literatūroje naudojamas terminas, skirtas viduramžių laikų teritorijai į pietus nuo Kauno, į vakarus nuo Nemuno ir į rytus nuo Rytprūsių apibūdinti.

Sunaikinus jotvingių gentis, jų nebedirbamos žemės apaugo didžiule giria. Žvelgiant iš Lenkijos pietvakarinė Lietuvos dalis atrodė esanti už Girios (lenk. za Puszczą), todėl ir tos žemės buvo vadinamos atititinkamai. Taip 1690 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padūmės sąrašuose Trakų vaivadijos Kauno pavieto teritorija buvo suskirstyta į Užnerio, Panemunės ir Užgirio traktus. Pastarajame bajorai buvo surašyti giminėmis. Toks teritorijos apibudinimas geografiškai buvo gana sąlyginis.[1]

Po Antrojo ATR padalijimo ši teritorija atiteko Prūsijos karalystei, o pagal Tilžės sutartį įėjo į Lenkijos Kongreso karalystės sudėtį, 1815 m. iš jos buvo suformuota Augustavo vaivadija.[2] 18671915 m. vaivadija buvo pervadinta į Suvalkų guberniją, liaudiškai – tiesiog Suvalkiją.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]