Pereiti prie turinio

Tymų vakcina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tymų vakcina – tai skiepas, skirtas apsisaugoti nuo susirgimo tymais.[1] Po vienos dozės 85 % devynių mėnesių kūdikių ir 95 % vyresnių nei dvylikos mėnesių vaikų būna įgiję imunitetą šiai ligai.[2] Beveik visi, neįgiję imuniteto po vienos dozės, įgyja jį po antrosios dozės. Kai populiaciją sudaro daugiau nei 93 % paskiepytųjų, tymų protrūkių paprastai daugiau nebūna, tačiau jų gali vėl atsirasti sumažėjus paskiepytųjų skaičiui. Vakcina išlieka veiksminga daugelį metų. Nežinoma, ar jos veiksmingumas su laiku mažėja. Vakcina taip pat gali apsaugoti nuo ligos, jeigu pasiskiepijama kelias dienas prieš užsikrėtimą.[1]

Vakcina iš esmės saugi, taip asmenims, užsikrėtusiems ŽIV. Šalutinis poveikis paprastai lengvas ir trumpalaikis. Tai gali būti injekcijos vietos skausmas arba lengvas karščiavimas. Anafilaksinis šokas dokumentuotas maždaug vienam iš šimto tūkstančių žmonių. Gijeno-Bare (Guillain-Barré) sindromo, autizmo ir uždegiminių kraujo ligų padažnėjimas pasiskiepijus neįrodytas.[1]

Vakcina tiekiama kaip atskiras preparatas arba kartu su kitomis vakcinomis, pvz., su raudonukės vakcina ir kiaulytės vakcina (MMR vakcina arba dar papildomai su vėjaraupių vakcina (MMRV vakcina). Visų formų vakcinos veikia vienodai gerai. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šia vakcina skiepyti devynių mėnesių kūdikius srityse, kuriose liga pasitaiko dažnai. Srityse, kuriose liga reta, patartina vakcinuoti dvylikos mėnesių amžiaus vaikus. Tai gyvoji vakcina. Ji tiekiama džiovintų miltelių, kuriuos prieš injekciją reikia ištirpyti, pavidalu. Vakcina leidžiama po oda arba į raumenis. Patikrinti, ar suveikė vakcina, galima ištyrus kraują.[1]

Naudojimas, istorija, visuomenė ir kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. duomenimis šia vakcina visame pasaulyje paskiepyta apie 85 % vaikų.[3] 2008 m. ne mažiau nei 192 šalyje skiepyta dvejomis dozėmis.[1] Vakcina pirmą kartą pateikta į rinką 1963 m.[2] Sudėtinė tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina pirmą kartą registruota 1971 m.[4] Šių trijų vakcinų derinys 2005 m. papildytas vėjaraupių vakcina ir sukurta sudėtinė MMRV vakcina.[5] Ši vakcina įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, kurį sudaro svarbiausi pagrindinės sveikatos priežiūros vaistai.[6] Vakcina nėra labai brangi.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Measles vaccines: WHO position paper“ (PDF). Weekly epidemiological record. 84 (35): 349–60. 28 August 2009. PMID 19714924.
  2. 2,0 2,1 Control, Centers for Disease; Prevention (2014). CDC health information for international travel 2014 the yellow book. p. 250. ISBN 9780199948505.
  3. „Measles Fact sheet N°286“. who.int. 2014 m. lapkričio mėn. Nuoroda tikrinta 4 February 2015.
  4. „Vaccine Timeline“. Nuoroda tikrinta 10 February 2015.
  5. Mitchell, Deborah (2013). The essential guide to children's vaccines. New York: St. Martin's Press. p. 127. ISBN 9781466827509.
  6. „WHO Model List of EssentialMedicines“ (PDF). World Health Organization. 2013 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 22 April 2014.