Anafilaksinis šokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Anafilaksinis šokas (gr. ana – prieš, phylaxis – apsauga) – tai ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alergenui įjautrinto organizmo reakcija į pakartotinai patekusį tą patį alergeną.

Ūminės alerginės reakcijos metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno - antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme. Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Anafilaksinis šokas yra sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anafilaksines reakcijas gali sukelti:

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) nuo kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau – po 2 ar daugiau valandų. Anafilaksiniam šokui būdinga tai, kad vėl į organizmą patekus alergenui ir jam jungiantis su prieš jį pasigaminusiais antikūnais, iš ląstelės atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, iš kurių svarbiausia – histaminas. Jos veikia kraujagysles, nervų galūnes, raumenis ir kitus audinius. Atsiranda šie simptomai:

Iš visų šių požymių gali pasireiškti tik vienas arba keli, tarp kurių vienas gali vyrauti, tačiau anafilaksiniam šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anafilaksinis šokas pavojingas gyvybei, todėl jo ištiktam žmogui būtina medikų pagalba. Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui yra kontakto su alergenu nutraukimas ir viena ampulė 0,1 % adrenalino tirpalo injekcija. Jei šoką sukėlė vabzdžio įgėlimas, virš įkandimo vietos reikia užveržti galūnę arba tą vietą šaldyti. Jei alergenas pateko į skrandį, reikia sukelti vėmimą.