Kiaulytės vakcina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kiaulytės vakcina (angl. Mumps vaccine) – vakcina nuo kiaulytės, licensijuota 1948 m.

Medicininė paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaulytės vakcinos paprastai saugiai apsaugoti nuo kiaulytės. Skiepijant daugumą gyventojų siekiama sumažinti komplikacijų skaičių populiacijoje.[1] Apskaičiuotasis veiksmingumas paskiepijus 90 % populiacijos siekia 85 %.[2] Ilgalaikei apsaugai reikia skiepyti dviem dozėmis; pradinę dozę rekomenduojama skirti nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus kūdikiams, o antrąją dozę – per laikotarpį nuo 2 iki 6 metų amžiaus.[1] Galima skiepyti imuniteto dar neturinčius asmenis.[3]

Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaulytės vakcina palyginti saugi, šalutinis poveikis paprastai lengvas.[1][3] Paskiepijus gali silpnai skaudėti injekcijos vietą, ji gali patinti, galima lengvai karščiuoti. Reikšmingesnis šalutinis poveikis pasireiškia retai.[1] Trūksta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima vakciną susieti su tokiomis komplikacijomis, kaip neigiamas neurologinis poveikis.[3] Skiepyti negalima nėščiųjų arba asmenų, kurių nusilpusi imuninė funkcija.[1] Apie sunkų šalutinį poveikį vaikams, kurių motinos buvo paskiepytos šia vakcina nėštumo metu, patikimų dokumentų nėra.[1][3] Nors vakcina gaminama naudojant viščiukų ląsteles, ją gali vartoti kiaušiniams alergiški asmenys.[3]

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma išsivysčiusių šalių ir daug besivystančių šalių dažnai įtraukia į savo skiepijimų planus kiaulytės vakcinos derinį su tymų ir vakcinomis, vadinamą MMR vakcina.[1] Yra ir šių trijų vakcinų derinys su vėjaraupių vakcina, vadinamoji MMRV vakcina.[3] 2005 m. 110 šalių buvo skiepijama šia vakcina. Srityse, kuriose paskiepyta daug žmonių, ligos atvejų sumažėjo daugiau nei 90 %. Vienos rūšies skiepams sunaudota maždaug pusė milijardo dozių.[1]

Istorija, visuomenė ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaulytės vakcina pirmą kartą registruota 1948 m., tačiau jos veiksmingumo laikotarpis buvo labai trumpas.[3] Pagerintos vakcinos į rinką pateiktos septintajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje. Pirmoji vakcina buvo pagaminta iš išaktyvintų virusų, o vėlesni preparatai – iš gyvų susilpnintų virusų.[1] Ši vakcina įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, kurį sudaro svarbiausi pagrindinės sveikatos priežiūros vaistai.[4] 2007 m. rinkoje buvo daug įvairių tipų kiaulytės vakcinų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 1,9 Mumps virus vaccines.“. Weekly epidemiological record, 82 (7), 49-60 (16 Feb 2007). PMID 17304707. 
  2. Hviid A, Rubin S, Mühlemann K. „Mumps“. The Lancet, 371 (9616), 932–44 (March 2008). DOI:10.1016/S0140-6736(08)60419-5. PMID 18342688. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 (May 2012) Mumps Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases, 12, Public Health Foundation, Chapter 14. ISBN 9780983263135.
  4. „WHO Model List of EssentialMedicines“ (PDF). World Health Organization. October 2013. Nuoroda tikrinta 22 April 2014.