Turizmas Vengrijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Turizmas Vengrijoje turi ilga istoriją,[1] 2002 m. Vengrija buvo 13-oji labiausiai lankoma turistų šalis pasaulyje.[2] Turizmas Vengrijoje tarp 2004 m. ir 2005 m. pakilo beveik 7 procentais.[3] Didžiausią dalį Vengrijos turistų (98 %) sudaro turistai iš Europos (daugiausiai iš Austrijos, Vokietijos ir Slovakijos).[1] Dauguma jų atvyksta automobiliais ir šalyje vieši trumpai.[4] Vengrijos turizmo sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėnesių. Liepa ir rugpjūtis yra palankiausi mėnesiai turizmui Vengrijoje.[1] Budapeštas yra populiariausia šalies kelionių kryptis.[2]

Turizmas Budapešte[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budapešto vaizdas

Budapeštas tapo Vidurio Europos populiariausia kryptimi 1990-aisiais metais.[1] Lankomos vietos mieste yra Budos pilis, kurioje yra keli muziejai – Vengrijos nacionalinė galerija, Šv. Mato bažnyčia,[5] Vengrijos parlamento pastatas ir Miesto parkas.[1] Miestas turi daug muziejų, tris operos teatrus ir pirtis.[5] Budos pilis, Dunojaus upės pylimai ir visa Andrássy alėja yra įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.[6]

Vengrijoje esama 1 300 karštųjų versmių. Vengrijos karštosios versmės ir vandens gydyklų kultūra yra svarbi turizmo dalis. Tik Prancūzija, Japonija, Bulgarija, Islandija ir Italija turi panašų karštųjų versmių skaičių. Romėnai buvo pirmieji, kurie naudojo Vengrijos karštąsias versmes (I-ajame amžiuje).[7] Budapeštas yra ant sprūdžio, kuris atskiria Budos kalvas nuo lygumų. Budapeštas yra populiari spa kryptis nuo Romos imperijos laikų.[8] Kai kurios pirtys siekia Osmanų imperijos laikus, o kitos yra šiuolaikinės.[9]

Yra žinoma apie 200 urvų po Budapeštu, kai kurie iš jų atviri turistams[6] ir yra populiarūs objektai.[10]

Regioninis turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balatonas yra didžiausias vakarų Vengrijos gėlo vandens ežeras Centrinėje Europoje. Tai yra antra pagal populiarumą tarp turistų vieta Vengrijoje. 1994 m. ežerą aplankė 2,5 mln. turistų.[11][12] Šalyje yra daugiau kaip 2 500 km dviračių takų.[13] Šalyje yra puikios galimybės stebėti paukščius[14] ir jodinėti arkliais.[15]

Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turistų srautai pagal šalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma turistų į Vengriją atvyksta trumpam laikui:[16][17]

Vieta Šalis 2015 2016
1 Vokietija Vokietija 548173 553570
2 Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė 351165 376573
3 Austrija Austrija 297103 319904
4 Rumunija Rumunija 250750 283496
5 Jungtinės Amerikos Valstijos JAV 268766 275314
6 Čekija Čekija 238455 273165
7 Lenkija Lenkija 245928 267257
8 Italija Italija 251210 258858
9 Slovakija Slovakija 169982 198061
10 Prancūzija Prancūzija 163638 168136

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Hudman, Lloyd E. (2002). Geography of Travel & Tourism. Thomson Delmar Learning, 284–285. ISBN 0-7668-3256-2.
  2. 2,0 2,1 Hall, Derek R. (2004). Tourism and Transition: Governance, Transformation and Development. CABI Publishing, 74. ISBN 0-85199-748-1.
  3. Lyman, Rick. "Budapest Is Stealing Some of Prague’s Spotlight", The New York Times, 2006-09-03. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
  4. Boniface, Brian G. (2005). Worldwide Destinations: The Geography of Travel and Tourism. Butterworth-Heinemann, 210. ISBN 0-7506-5997-1.
  5. 5,0 5,1 Bachmann, Helena. "Beauty and the Feast", Time, 2002-03-18. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
  6. 6,0 6,1 „Sights“. Budapest Tourism Office. Nuoroda tikrinta 2008-05-24. 
  7. Schweizer, Kristen. "Hungary: 'Mediterran' thermal spa water park", The Seattle Times, 2004-03-06. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
  8. Krezinger, Szonja. "Your tour guide to Budapest", Metro World News, 2008-05-14. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
  9. Fallon, Steve (2003). Budapest: Steaming Special Section on Thermal Baths. Lonely Planet, 97. ISBN 1-86450-356-4.
  10. Swanson, Brandon. "Digging the way to a new market", The Prague Post, 2006-06-05. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
  11. „Lake Balaton“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-05-24. 
  12. Hall, Derek (2003). Tourism and Sustainable Community Development. Routledge, 39. ISBN 0-415-30915-8.
  13. Johnstone, Sarah (2005). Europe on a Shoestring. Lonely Planet, 586. ISBN 1-74059-779-6.
  14. Fallon, Steve (2003). Hungary. Lonely Planet, 55. ISBN 1-74059-152-6.
  15. Fallon, Steve (2003). Hungary. Lonely Planet, 56. ISBN 1-74059-152-6.
  16. Tourism in Hungary 2015
  17. [1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikivoyage-Logo-v3-icon.svg Turizmas Vengrijoje – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Commons-logo.svg

Vikiteka