Sprūdis

Sprūdiniai kalnai

Sprūdis – litosferos plokščių arba jų sluoksnių pasislinkimas žemyn arba aukštyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus plyšio ar lūžio plokštumą, kai vienas žemės plutos blokas, nusileidžia kito bloko atžvilgiu. Sprūdžius tiria geologijos mokslo šaka tektonika. Dėl žemės sprūdžių įvyksta daugelis žemės drebėjimų.

Sprūdžių rūšys

Nuosprūdis

Horstai ir grabenai

Litosferos plokštės arba jos sluoksnių pasislinkimas žemyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus lūžio ar plyšio plokštumą. Tokiu būdu susidaro:

• Grabenas – įsmukęs žemės plutos sklypas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Pavyzdžiui: Reino upės slėnis.
• Tektoniniai ežerai – jų dubenys įsiterpę tarp žemės plutos sprūdžių (pvz: Baikalas.
• Įdubos – atsiranda vandenynų dugnuose ir kalnuose. Giliausia vandenyno įduba yra Marianų įduba (Ramusis vandenynas).

Antsprūdis

Litosferos plokščių arba jų sluoksnių pakilimas į viršų pagal lūžio arba plyšio liniją. Čia susidaro:

• Horstas – pakilęs žemės plutos luistas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Tokios kilmės yra Švarcvaldo, Vogėzų kalnai.
• Sprūdiniai kalnai – kalnuotos sritys, kurias sudaro antsprūdžių iškelti žemės plutos luistai, pakaitomis su sprūdžių nugramzdintais luistais. Kaip pavyzdys: Užbaikalės, Rytų Afrikos kalnai.
• Raukšliniai kalnai – kalnai, kuriuos sudaro uolienų sluoksniai suraukšlėti, vertikalių žemės plutos judesių iškelti aukščiau už aplinkinius plotus. Dažnai tokiuose kalnuose būna ir lūžių, kurie sudaryti iš sprūdžių ir antsprūdžių. Taip susidarė Alpių, Karpatų kalnai.

Literatūra

• S. Agapovas, S. Sakalovas, D. Tichomirovas, „Geografijos žinynas“, „Šviesa“, 1972 m.
• S. Vaitekūnas, „Enciklopedinis Geografijos žodynas“, „Šviesa“, 1994 m.
• V. Kemėšis, A. Linčius, J. Paškevičius, „Enciklopedinis Geologijos žodynas“, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2009 m. ISBN 978-9955-33-468-2

Nuorodos

• Sprūdžio apibrėžimas
• Terminų žodynas