Torpednešis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vienas pirmųjų torpednešių Sopwith Cuckoo meta torpedą
Antrojo pasaulinio karo metais naudotas torpednešis Fairey Swordfish su torpeda

Torpednešis - lėktuvas, skirtas laivams naikinti torpedomis. Torpednešiai atakuodavo laivus tiek jūrose, tiek reiduose ar uostuose. Juos naudodavo ir aviacinėms bomboms mėtyti ar jūrinėms minoms statyti.

Pirmieji torpednešiai atsirado Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Jie buvo ginkluotėje tarp pasaulinių karo ir Antrojo pasaulinio karo metu. Jie buvo plačiai naudojami Antrajame pasaulinimae kare (pvz., Perl Harboro atakoje). Po Antrojo pasaulinio karo atsirado priešlaivinės raketos, kurias gali leisti įprastiniai bombonešiai ir kurių efektyvumas viršijo torpednešių efektyvumą. Todėl torpednešiai kaip lėktuvų klasė išnyko. Šiaurės Korėja yra šalis, ilgiausiai išlaikiusi torpednešių aviaciją - ji išformuota tik po 1980 m.

Torpednešiai naudodavo specialias aviacines torpedas, kurios buvo mažesnės ir lengvesnės už laivines torpedas, kurias naudodavo antvandeniniai ir povandeniniai laivai. Tuometinės aviacinės torpedos sverdavo iki 900 kg, kas beveik dvigubai viršijo tuometinių vienmotorių bombonešių bombų krovinį, todėl torpednešiams reikėjo galingesnių variklių. Torpedoms reikėjo arba skyriaus, didesnio už bombų skyrių, (jei torpedą gabendavo viduje) arba bent jau ilgo korpuso (jei torpeda buvo pakabinama po korpusu).

Torpednešius turėdavo dengti naikintuvai, kadangi patys torpednešiai apsiginti nuo priešo naikintuvų nepajėgdavo. Daugiamotorių torpednešių buvo nedaug, bet ir jų (pvz., Mitsubishi G4M Betty) efektyvumas nebuvo didesnis. Gera naikintuvų priedanga ir gausi efektyvi priešlėktuvinė artilerija leisdavo apsiginti nuo priešo torpednešių.

Torpednešių silpnybė buvo ta, kad prieš paleisdamas torpedą torpednešis turėdavo gana ilgai skristi tiesiai ir neaukštai, išlaikydami pastovų aukštį ir taikydami į atakuojamą laivą. Tuo momentu jie būdavo itin pažeidžiami tiek naikintuvų, tiek priešlėktuvinės artilerijos. Tuo metu efektyvi apsauga būdavo ir universaliųjų laivų pabūklų (kalibras virš 100 mm) ugnis - torpednešiai įsirėždavo į sprogimų aukštyn išmestus vandens stulpus. Aviacinės torpedos irgi buvo gana jautrus ginklas, nevykusiai numetus jos neretai sugesdavo.

Torpednešių atakos būdavo efektyvios jei priešas neaptikdavo besiartinančių torpednešių arba jei būdavo surengiama kompleksinė ataka, kai naikintuvai slopina priešlėtuvinių pabūklų ugnį, pikiruojantys bombonešiai atakuoja iš viršaus, o torpednešiai - iš šonų, palei vandens paviršių.

Stovinčių laivų apsauga nuo torpednešių buvo prieštorpediniai tinklai, saugoję nuo bet kokių torpedų, tiek aviacinių, tiek laivinių. Judantys laivai nuo torpednešių atakų galėdavo apsisaugoti plaukdami visu greičiu ir manevruodami. Neretai pakakdavo vienos torpedos, kad judantis laivas būtų tiek pažeistas, kad prarastų greitį ir/ar galimybę manevruoti. Po to jie jau tapdavo lengvais taikiniais. Labai pažeidžiami buvo laivai, neturintys povandeninės šarvų juostos (pvz., lengvieji kreiseriai). Sunkieji laivai su povandenine šarvų juosta irgi prarasdavo judrumą, jei torpeda pataikydavo į vairus ar sraigtus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Torpednešis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka